[Į]statyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą visų pirma siejamas su situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią, sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Ieškovas nėra pateikęs duomenų apie savo sudarytą pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį, tad ieškovo negauta nauda (jo grindžiami nuostoliai netekus tokios vertės turto kaip skirtumas tarp preliminariosios sutarties kainos ir atsakovės sudarytos sutarties su trečiuoju asmeniu kainos, laikant ją rinkos kaina) nagrinėjamu atveju negali būti skaičiuojama pagal kainų skirtumo metodą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra tenkinama nė viena iš pirmiau nurodytų kainų skirtumo principo taikymo sąlygų <...> ir šis metodas nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomam nuostolių atlyginimui apskaičiuoti negali būti taikomas. Teismai, priteisdami ieškovui kaip nuostolių atlyginimą kainų skirtumą tarp preliminariosios sutarties kainos ir atsakovės sudarytos sutarties su trečiuoju asmeniu kainos, laikydami ją rinkos kaina, šiuo atveju netinkamai pritaikė pirmiau aptartą vieną iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų – kainų skirtumo metodą. <...> kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Nustatant nuostolių dydį, ne mažiau reikšminga įvertinti, ar byloje nėra kitų duomenų, įrodančių patirtų nuotolių realumą. Ieškovas nuostolius turi teisę įrodinėti ne tik kaip kainų skirtumą pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį, jeigu jis tokią būtų sudaręs, o ir kitu būdu, ir atvirkščiai – ne tik kaip nesąžiningos šalies gautą naudą, bet ir kaip kainų skirtumą pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį. Restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, jeigu jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Saugomo lūkesčio intereso riba būtų peržengta, jei byloje būtų nustatyta, kad turto rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu būtų mažesnė nei turto pardavimo trečiajam asmeniui kaina. Svarbu, jog nuostolių faktas ir dydis turi būti įrodyti. Tai turi įrodyti prašanti jas priteisti šalis, šiuo atveju – ieškovas (CPK 178 straipsnis).