Teisės aiškinimo taisyklė
Pagrindinės taisyklės, susijusios su geografinių pavadinimų registravimu kaip prekių ženklų, suformuluotos [Europos Sąjungos] Teisingumo Teismo 1999 m. gegužės 4 d. sprendime sujungtose bylose Windsurfing Chiemsee prieš Huber, C-108/97 ir C-109/97. Nurodytoje byloje teismas išaiškino, jog nuostata, kuria draudžiama kaip prekių ženklus registruoti aprašomuosius žymenis, yra saugomas bendrasis interesas, kad tokius žymenis galėtų laisvai naudoti visi, ir neleidžiama jų rezervuoti tik vienai bendrovei prekių ženklo registracijos pagrindu. Kalbant konkrečiai apie žymenis ar nuorodas, galinčius žymėti prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, geografinę kilmę, ypač apie geografinius pavadinimus, egzistuoja bendrasis interesas išsaugoti visų asmenų teisę nevaržomai juos naudoti, nes jais galima ne tik nurodyti atitinkamų prekių kokybę bei kitas savybes, bet ir daryti įvairią įtaką vartotojų pasirinkimui, pavyzdžiui, susiejant prekes ar paslaugas su vieta, kuri gali sukelti teigiamą reakciją. Nurodytas registracijos draudimas taikytinas ne tik tada, kai geografinis pavadinimas žymi vietą, kuri suinteresuotos visuomenės jau šiuo metu yra siejama su atitinkama prekių kategorija; jis taip pat taikomas geografiniams pavadinimams, kuriuos atitinkamos įmonės ateityje gali norėti naudoti nurodydamos tos prekių kategorijos geografinę kilmę. Atliekant tokį vertinimą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kiek konkretus pavadinimas yra žinomas suinteresuotai visuomenei, tuo pavadinimu žymimos vietos ypatybėms ir atitinkamų prekių kategorijai (aptariamo sprendimo 25, 26, 37 paragrafai).
Aprašomasis geografinio pavadinimo pobūdis gali būti susijęs ne tik su prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo vieta, bet ir vieta, kurioje prekės buvo sukurtos ir suprojektuotos, ar vieta, kuri turi įtakos vartotojo pasirinkimams (Teisingumo Teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Bundesverband Souvenir, Geschenke, Ehrenpreise prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, C-488/16, 48 paragrafas; minėtas 1999 m. gegužės 4 d. sprendimas sujungtose bylose C-108/97 ir C-109/97, 26 paragrafas). Geografinių pavadinimų, kaip prekių ženklų, registracija negalima tais atvejais, kai toks geografinis pavadinimas jau yra žymus arba yra žinomas atsižvelgiant į tam tikrų prekių kategoriją, todėl atitinkamos grupės asmenys jį mintyse sieja su tomis prekėmis ar paslaugomis, arba galima pagrįstai teigti, kad pavadinimu, atsižvelgiant į atitinkamą visuomenę, nurodoma atitinkamos kategorijos prekių ir (arba) paslaugų geografinė kilmė (Bendrojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimas byloje MEM prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (MONAKO), T-197/13, 47, 48 paragrafai; Pirmosios instancijos teismo 2005 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Peek & Cloppenburg prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T-379/03, 33, 34 paragrafai). Nėra būtina nustatyti, kad pavadinimas iš tikrųjų nurodo tikrąją geografinę prekių ar paslaugų kilmę. Pakanka įrodyti, kad ryšys tarp vietos ir prekių ar paslaugų gali sudaryti sąlygas suinteresuotai visuomenei nagrinėjamą žymenį suvokti kaip tų prekių ar paslaugų kilmės nuorodą (Pirmosios instancijos teismo 2003 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Nordmilch eG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T-295/01, 43 paragrafas).