Esminės citatos iš aukščiausiųjų teismų išaiškinimų
Išvalyti
1
45969 svarbiausios citatos iš LRKT, LAT civilinių, LVAT sprendimų
2
Ieškokite citatų įrašę žodžius, įstatymo straipsnį ar bylos kategoriją
3
Paspauskite ant citatos pavadinimo ir rasite panašias citatas
 
1.
Dėl testamento turinio ir jo suprantamumo
Citata atrinkta teisininkų
Asmens sudaromą ir notaro tvirtinamą oficialųjį testamentą gali parengti tiek pats testatorius, tiek iš testatoriaus žodžių – ir jį tvirtinantis notaras. Tačiau bet kokiu atveju toks testamentas yra asmeninis sandoris, todėl nei notaras, nei kiti asmenys neturi patarinėti ar siūlyti testamento sąlygų. Notaras, parengdamas ir tvirtindamas oficialųjį testamentą, privalo išsiaiškinti tikrąją testatoriaus valią, jo formuluojamų patvarkymų turinį, išaiškinti testatoriui jo patvarkymų netikslumus, galimas neatitiktis imperatyvioms teisės normoms. Notaras privalo atkreipti testatoriaus dėmesį į tokius patvarkymų trūkumus, dėl kurių testamentas testatoriui mirus gali būti nuginčytas. <...> Testamento turinio suprantamumas aiškintinas kaip galimybė neginčijamai nustatyti testatoriaus valią, analizuojant testamento turinį ir taikant vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus testatoriaus supratimo standartą. Įstatyme nėra pateikiama testamento turinio suprantamumo sampratos ir (ar) kriterijų. Tačiau teismų praktikoje testamento turinys pripažįstamas suprantamu, kai yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi testamentas neatitiktų suprantamumo reikalavimų, jei testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai) arba turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą arba iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios. Kilus ginčui dėl testamento turinio, vieno ar kelių įpėdinių pareikštos abejonės dėl testamento teksto aiškumo savaime nedaro testamento nesuprantamo ir kitiems asmenims. Siekiant pašalinti įpėdinių nuomonių skirtumus dėl testamento teksto suprantamumo, būtent teismui tenka pareiga aiškinti (nustatyti) testamento turinį ir jame išreikštą testatoriaus valią. Kita vertus, dėl įpėdinių nuomonių skirtumo teismui gali tekti aiškinti netgi iš pirmo žvilgsnio aiškų testamento tekstą. <...> Jeigu vadovaujantis nurodytomis taisyklėmis neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios, tai pripažįstama, kad testamento turinys nesuprantamas ir toks testamentas negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad testatoriaus valia yra sudėtingas ir individualus reiškinys, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairūs testatoriaus fiziniai ir emociniai aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įpėdiniams pagal įstatymą, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus atminimą. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Dėl to testamento pripažinimas negaliojančiu dėl jo turinio nesuprantamumo yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik tada, kai išnaudotos visos priemonės, galėjusios padėti išaiškinti nesuprantamas testamento dalis, ir tik todėl, kad nepripažinus testamento negaliojančiu nebūtų nustatyta tikroji testatoriaus valia.
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių testamento pripažinimą negaliojančiu dėl testatoriaus valios ir testamento turinio neaiškumo ar nesuprantamumo, aiškinimo ir taikymo
    • Santrauka
      • LAT dėl testamento turinio atitikties teisėtumo ir suprantamumo reikalavimams ir jo (ne)galiojimo dėl turinio trūkumų
     
     
    2.
    „Negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ kaip būtinas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padarinys (BK 222 str. 1 d.)
    Citata atrinkta teisininkų
    Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021 ir kt.). Pagal teismų praktiką, išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įskaitant ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017, 2K-78-489/2024). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan., negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodytų padarinių ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015). Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K-226-976/2020). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, 2K-7-134-511/2023, 2K-78-489/2024). <...> BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos padarinių formuluotė „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojamų dydžio ar struktūros“, priešingai nei teigia kasatorius, reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.
    A. C., A. S., D. S. pagal BK 222 str., 300 str., 207 str.
       
       
      3.
      Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėta parama (visa išmokėtos paramos suma) kaip turtinė žala, padaryta apgaulingu subsidijos gavimu (BK 207 str.)
      Citata atrinkta teisininkų
      Galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Taigi žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, 2K-68-489/2020). Kitaip tariant, baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-1073/2019, 2K-105-495/2021). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021). <...> Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne vien jungtinės veiklos sutartis buvo suklastota, taip fermos statybai išsirenkant reikalavimų neatitinkantį rangovą, bet ir kiekvieną kartą pateikiant NMA mokėjimų prašymus kartu buvo pridedami atliktų darbų priėmimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, pažymos apie atliktų darbų vertę su juose užfiksuotais tikrovės neatitinkančiais duomenimis (t. y. dalis darbų nebuvo atlikta arba atlikta ne tuo laiku, kaip rodoma dokumentuose, dalis išlaidų nebuvo patirta) ir šių suklastotų dokumentų pagrindu buvo prašoma išmokėti atitinkamas paramos sumas, taip apgaule iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų A. S. ūkiui neteisėtai buvo gauta subsidija – apmokama projekto išlaidų kompensacija. Kasacinio skundo teiginiai, kad subsidija nebuvo iššvaistyta ar pasisavinta, o ferma buvo pastatyta, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes pati subsidija buvo gauta neteisėtai. Būtent dėl NMA pateiktos neteisingos informacijos ir suklastotų duomenų A. S. ūkiui buvo be pagrindo išmokėtos paramos lėšos, kurios nebūtų buvusios išmokėtos, jeigu pirmiau nurodyti suklastoti dokumentai nebūtų pateikti NMA, dėl to ES bendrasis biudžetas ir Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą, lygią visai NMA išmokėtai paramos sumai. <...> Įvertinant tai, kad nuteistasis A. C. veikė (teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus NMA) ne savo, o įgaliotojos savo dukters A. S. vardu ir ne savo, o A. S. ūkio naudai, kad visa parama buvo išmokėta būtent A. S. ūkiui, jos įtraukimas dalyvauti procese civilinės atsakovės teisėmis yra pagrįstas. Kaip jau buvo aptarta, turtinė žala NMA padaryta bendrininkaujant A. C. ir D. S., todėl bendrininkų atsakomybė yra solidarioji, o paramos gavėja buvo civilinė atsakovė A. S., todėl teismai, priteisdami 374 672,42 Eur žalos atlyginimą NMA iš jos, A. C. ir D. S. solidariai, nepadarė kasaciniuose skunduose nurodytų BPK pažeidimų.
      A. C., A. S., D. S. pagal BK 222 str., 300 str., 207 str.
         
        Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
        Dėkojame.
        Pranešimas išsiųstas
        Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
        Atšaukti
        Į pagalbos centrą >
        Pagalba
        Mobili ver.