Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788/2017, 2K-226-976/2020).‏‏‎ ‏‏‎

Kaltinime konkrečiai nurodyti įžeidžiantys teisėjams skirti kasatoriaus apibūdinimai pagal savo pobūdį ir turinį negali būti vertinami kaip kokia nors faktais pagrįsta nuomonė, jais nebuvo siekiama kokių nors visuomenei svarbių tikslų ar keliamas svarbus viešojo intereso klausimas. Tokie užgaulūs, viešai reiškiami neigiami kasatoriaus bylą nagrinėjantiems teisėjams skirti apibūdinimai negali būti laikomi pagrįsta teismų darbo kritika, o ja tik siekta išreikšti nesutikimą bei pasipiktinimą dėl konkrečių teisėjų sprendimų konkrečiose kasatoriaus bylose. Dėl to tokie kasatoriaus veiksmai vertintini kaip peržengiantys saviraiškos laisvės ribas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. <...> sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal BK 232 straipsnį yra vertinama ne teiginių apie teismo ar teisėjų veiklą atitiktis tikrovei, jų teisingumas (klaidingumas), bet atsiliepimo apie teismo ar teisėjo veiklą išraiška, būtent jos viešas užgaulus pobūdis.‏‏‎ ‏‏‎