[P]agrindinė žalos, padarytos bažnyčios pastatui, atsiradimo priežastis buvo susijusi su netinkamai vykdytais statybos rangos darbais vienuolyno pastate, todėl atsiradusių nuostolių dalis yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės veiksmais ir lemia jos civilinę atsakomybę. Vertinant faktinio priežastinio ryšio buvimą, akivaizdu, kad jeigu nebūtų kilęs gaisras vienuolyno patalpose, jis nebūtų išplitęs į bažnyčios pastatą. Sprendžiant teisinio priežastinio ryšio buvimo, <...> bažnyčios pastatui padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovės netinkamai vykdytų pareigų pagal statybos techninės priežiūros sutartį. <...> [A]plinkybė, kad žalos atsiradimui ir jos dydžiui turėjo reikšmės netinkamas reagavimas į gaisrą, nepanaikina priežastinio ryšio tarp atsakovės vykdytos statybos techninės priežiūros vienuolyno pastate ir dėl to kilusio gaisro bei jo išplitimo. Atsakovė atliko statybos techninę priežiūrą vykdant vienuolyno rekonstrukcijos darbus. Ji buvo atsakinga už tai, kad statyba būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, statinio projekte nustatytų reikalavimų. Atsakovei turėjo būti suprantama, kad, atliekant dūmtraukio įrengimo darbus ne pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, gali kilti neigiami teisiniai padariniai – gaisras, kuris gali išplisti, todėl ji turėjo galimybę numatyti savo veiksmų neigiamas teisines pasekmes. [Todėl] yra pagrindas konstatuoti ir faktinį, ir teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir bažnyčios pastatui padarytos žalos.

Vertinant, ar teismas pasisakė dėl Kultūros ministerijos teisių ir pareigų, yra reikšminga nustatyti, ar sprendimu buvo modifikuota jos teisinė padėtis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą atlyginti gaisro metu padarytą žalą pareiškė atsakovei BĮ Kultūros infrastruktūros centrui, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. Byloje buvo tiriamos ir vertinamos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, jos veiksmų neteisėtumas, žalos dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žalos atlyginimas yra priteistas iš atsakovės, o ne iš Kultūros ministerijos. Reikalavimai Kultūros ministerijai byloje nebuvo pareikšti, nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su atsakovės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Kultūros ministerijos teisėmis ir pareigomis, todėl teismų procesiniais sprendimais nebuvo pakeistos Kultūros ministerijos teisės ir pareigos. Darytina išvada, kad Kultūros ministerija su nagrinėjamu ginču nėra susijusi jokiu teisiniu santykiu. Aplinkybė, kad atsakovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, išlaikoma iš valstybės biudžeto, nesudaro pagrindo konstatuoti šioje byloje esant Kultūros ministerijos materialinį teisinį suinteresuotumą.