Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl, nustatant darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų faktus, taip pat šiai nusikalstamai veikai būtinus specialiojo subjekto (darbdavio ar jo įgalioto asmens) požymius, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami darbų saugos įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalaus pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Kadangi BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taikant baudžiamąją atsakomybę būtina nustatyti ne tik padarytą veiką ir atsiradusius padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo vertinama veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019, 2K-7-495/2023, 2K-70-788/2023). Atsižvelgiant į BK 176 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos specifiką, nustatant priežastinį ryšį, būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar kilo kitų sunkių padarinių. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei esminė jų priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355-788/2016, 2K-321-303/2019, 2K-225-788/2022 ir kt.).