Esminės citatos iš aukščiausiųjų teismų išaiškinimų
1
44384 svarbiausios citatos iš LRKT, LAT civilinių, LVAT sprendimų
2
Ieškokite citatų įrašę žodžius, įstatymo straipsnį ar bylos kategoriją
3
Paspauskite ant citatos pavadinimo ir rasite panašias citatas
Citata atrinkta teisininkų
Sutiktina, kad mokesčių sumokėjimas yra bendrovės pareiga. Tačiau tais atvejais, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, tiesiogiai kreditoriui (šiuo atveju VMI) atsako juridinio asmens vadovas (faktinis vadovas), dėl kurio kaltų veiksmų nebuvo sumokėti mokesčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Pažymėtina, kad UAB „Automobilių visata“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi iškelta bankroto byla; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „Automobilių visata“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimu pripažinta bankrutuojančios ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Automobilių visata“ pabaiga, sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 2020 m. gruodžio 16 d. surašytas kaltinamasis aktas šioje byloje ir byla perduota teismui. Taigi UAB „Automobilių visata“ kaip teisinių santykių subjektas nebeegzistavo. Ją įtraukti į bylą kaip civilinę atsakovę nebuvo teisinio pagrindo ir galimybių. Kaip jau minėta, pridėtinės vertės mokestis nebuvo sumokėtas dėl kaltų UAB „Automobilių visata“ faktinio vadovo A. R. veiksmų, todėl jis pagrįstai pripažintas tinkamu civiliniu atsakovu byloje.‏‏‎ ‏‏‎
 
Citata atrinkta teisininkų
Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Taip pat nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P- 78/2012, 2K-207/2013). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Taigi realioji ir idealioji nusikalstamų veikų sutaptis atskiriama įvertinus kaltininko nusikalstamą sumanymą, padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir tarpusavio sąsają, jų tikslą, sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, nusikalstamų veikų eiliškumą bei kitas sutapčių atskyrimui svarbias aplinkybes.
 
Citata atrinkta teisininkų
Sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Vadinasi, norint asmeniui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, reikia nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
 
Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
Dėkojame.
Pranešimas išsiųstas
Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
Atšaukti
Į pagalbos centrą >
Pagalba
Mobili ver.