Taigi, pagal BK 29 straipsnį, baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė yra nustatoma, kai: 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. BK 29 straipsniui taikyti privaloma nustatyti abi šias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-546-511/2015, 2K-248-648/2020, 2K-3-638/2021, 2K-21-495/2025 ir kt.). BK 29 straipsnyje yra nustatytos dvi kumuliatyvios sąlygos šiam straipsniui taikyti: 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką; 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. Kad būtų galima taikyti BK 29 straipsnį, turi būti nustatytos abi šios sąlygos. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, taikydamas A. K. BK 29 straipsnio nuostatas, skundžiamoje nutartyje visiškai neaptarė ir teisiniais argumentais nepagrindė antrosios minėtos BK 29 straipsnio 1 dalies sąlygos, t. y. kad A. B. aktyviais veiksmais priešinosi ir bandė išvengti sulaikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir šio teismo padarytas išvadas (kaip antai kad iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusysis iš įvykio vietos nesišalino, o pargriautas ant žemės ir laikomas prispaustas A. K. nesipriešino, t. y. jokiais aktyviais veiksmais nebandė išvengti sulaikymo, ar kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog, kol kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. B., pastarasis atliko bent kokius nors smurtinius veiksmus, buvo užsimojęs ir realiai ketino smogti ar kėlė kitokią pavojingą, realią ir akivaizdžią grėsmę kaltinamajam).

Kyšininkavimo už teisėtą veikimą pavojingumą lemia daroma žala normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui, institucijų veiklai, demokratinių institucijų stabilumui bei jų prestižui. Seimo nario atlygio gavimas, juo labiau tenkinant privačių asmenų ar jų grupių interesus, ne tik kad nesuderinamas su Konstitucijos nuostatomis, bet ir patenka į baudžiamojo įstatymo, apibrėžiančio neteisėtą nusikalstamą veiką, ribas. Dėl šių priežasčių kasatorių teiginiai, kuriais pabrėžiamas Seimo nario veikimas pagal suteiktus įgaliojimus, teisėtai, savaime nepaneigia nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neteisėtumo. Teisėtas ar neteisėtas veikimas (arba neveikimas) gali turėti reikšmės tik veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą šio straipsnio dalį, nustatančią atsakomybę už teisėtą (1 dalis) ar neteisėtą (2 dalis) veikimą (ar neveikimą).