Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kai teismo sprendimu skolininkams buvo nustatytas 6 mėn. terminas kaltųjų asmenų, valstybės ir savivaldybės institucijų (Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento) lėšomis nugriauti ginčo pastatus. Jiems to nepadarius, kaltųjų asmenų lėšomis teismo sprendimą įvykdyti leista valstybės institucijai — Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija). Išieškotoja byloje yra Inspekcija, kuriai teismo sprendimu yra suteikta teisė pačiai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau ji jo taip pat nevykdo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms baudos skyrimas suinteresuotiems asmenims būtų nesuderinamas su CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos paskirtimi ir nepasiektų nė vieno pirmiau aptartų baudos skyrimo tikslų, nes šioje byloje nėra pagrindo kompensuoti išieškotojai (Inspekcijai) nuostolių, kylančių dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip pat nėra pagrindo skatinti skolininkus įvykdyti prievolę, nes prievolės vykdymas perkeltų jiems neproporcingą naštą dėl sprendimo, kuris priimtas dėl valstybės institucijų kaltų veiksmų, vykdymo.Vykdymo proceso tikslas yra užtikrinti greitą vykdytinų dokumentų įvykdymą ir kuo skubiau atkurti socialinę taiką, išlaikant išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šis tikslas nagrinėjamos bylos atveju gali būti pasiektas išieškotojo – Inspekcijos veiksmais, t. y. jai įvykdžius teismo sprendimą, o ne baudos skyrimu suinteresuotiems asmenims, kurie teismo sprendimais yra pripažinti sąžiningais nekilnojamojo turto įgijėjais, neatlikusiais jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su neteisėto statinio statyba. <...> Šios bylos kontekste siekis įpareigoti būtent suinteresuotus asmenis nugriauti ginčo statinius ir CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti jiems baudą už šio teismo sprendimo nevykdymą, laikytinas neproporcinga finansine našta dėl klaidų, už kurias atsakingos yra valstybės institucijos.