Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija
Kopijuoti Lietuvos banko valdybos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 03-197 „Dėl Draudimo įmonių savo rizikos ir mokumo vertinimo nuostatų patvirtinimo“ (TAR, 2015-12-23, Nr. 2015-20248)
  • 2016-01-01 Galiojantis
    2016-01-01 Įsigalioja
    2015-12-23 Paskelbta
    2015-12-22 Priimta
 
Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija

LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

 

DĖL DRAUDIMO ĮMONIŲ SAVO RIZIKOS IR MOKUMO VERTINIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2015 m. gruodžio 22 d. Nr. 03-197

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (2012 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XI-2277 redakcija) 200 straipsnio 1 punktu, Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti Draudimo įmonių savo rizikos ir mokumo vertinimo nuostatus (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.

 

VALDYBOS PIRMININKAS                                                                          VITAS VASILIAUSKAS

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-197

 

DRAUDIMO ĮMONIŲ SAVO RIZIKOS IR MOKUMO VERTINIMO NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Draudimo įmonių savo rizikos ir mokumo vertinimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatyti reikalavimai, kuriais turi vadovautis draudimo įmonė, vertindama kapitalo, apskaičiuoto įvertinus riziką, su kuria susiduria arba gali susidurti įmonė, pakankamumą.

2. Dokumentas parengtas atsižvelgus į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos priimtas Savo rizikos ir mokumo vertinimo gaires (angl. Guidelines on Own Risk and Solvency Assessment) EIOPA-BoS-14/259.

3. Nuostatai taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtoms draudimo ar perdraudimo įmonėms, mutatis mutandis trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialams (toliau – draudimo įmonė) ir mutatis mutandis dalyvaujančioms draudimo arba perdraudimo įmonėms, draudimo kontroliuojančioms bendrovėms arba mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančioms bendrovėms (toliau – grupės įmonė).

4. Nuostatai taikomi kartu su 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2015 L 12, p. 1), (toliau – deleguotasis reglamentas).

5. Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – Draudimo įstatymas).

 

II SKYRIUS

PAGRINDINIAI SAVO RIZIKOS IR MOKUMO VERTINIMO REIKALAVIMAI

 

6. Draudimo įmonėje turi būti įdiegti ir vidaus dokumentuose aprašyti savo rizikos ir mokumo vertinimo (toliau – vertinimo) procesai ir tinkami bei pakankami vertinimo metodai, atsižvelgus į draudimo įmonės organizacinę struktūrą ir rizikos valdymo sistemą, jos veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

7. Draudimo įmonė, atlikdama vertinimą, turi:

7.1. įvertinti bendrą kapitalo poreikį (angl. overall solvency needs), atsižvelgdama į specifinį draudimo įmonės rizikos pobūdį, draudimo įmonėje patvirtintas rizikos tolerancijos ribas ir verslo plane nustatytą draudimo įmonės strategiją (bendras kapitalo poreikis parodo turto, būtino įsipareigojimams, įskaitant techninius atidėjinius, teisės aktuose nustatytiems kapitalo reikalavimams, taip pat vidaus kapitalui padengti poreikį);

7.2. nustatyti, ar užtikrinama nuolatinė atitiktis Draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatytam mokumo kapitalo reikalavimui (angl. Solvency Capital Requirement) ir Draudimo įstatymo 40 straipsnyje nustatytam minimalaus kapitalo reikalavimui (angl. Minimum Capital Requirement) (toliau – kapitalo reikalavimai) bei Draudimo įstatymo 41 straipsnyje nustatytiems techninių atidėjinių reikalavimams;

7.3. nustatyti, ar draudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, pagal kurias apskaičiuotas mokumo kapitalo reikalavimas.

8. Draudimo įmonės valdyba turi:

8.1. aktyviai dalyvauti vertinimo procese, t. y. vadovauti vertinimui ir kritiškai įvertinti vertinimo rezultatus;

8.2. užtikrinti, kad veiklos planavimo, kapitalo valdymo, naujo produkto kūrimo ir diegimo procesuose būtų atsižvelgta į vertinimo rezultatus ir įžvalgas, padarytas per šį vertinimą;

8.3. užtikrinti, kad būtų kaupiama informacija, kuri draudimo priežiūros institucijai (toliau – priežiūros institucija) padėtų suprasti, kaip buvo atliktas vertinimas, ir leistų patikrinti ir įvertinti vertinimo proceso kokybę.

9. Vertinimo politikoje, kurią tvirtina draudimo įmonės stebėtojų taryba arba valdyba, turi būti bent:

9.1. draudimo įmonėje įdiegti vertinimo procesai ir procedūros;

9.2. rizikos pobūdžio, patvirtintų rizikos tolerancijos ribų ir bendro kapitalo poreikio sąsajos;

9.3. metodai ir metodikos, įskaitant informaciją apie:

9.3.1. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, jautrumo analizės, atvirkštinio testavimo (angl. reverse stress test) ar kitokios atitinkamos analizės metodus ir periodiškumą;

9.3.2. duomenų kokybės standartus;

9.3.3. nustatytą vertinimo periodiškumą ir nustatyto periodiškumo pakankamumo pagrindimą, ypač atsižvelgiant į draudimo įmonės rizikos pobūdį ir bendro kapitalo poreikio svyravimus, palyginti su draudimo įmonės nuosavomis lėšomis;

9.3.4. vertinimo terminus ir aplinkybes, kurioms esant reikėtų atlikti neeilinį vertinimą.

10. Draudimo įmonė turi tinkamai pagrįsti ir vidaus dokumentuose aprašyti kiekvieną vertinimą ir jo rezultatus. Vertinimo dokumentuose turi būti bent:

10.1. atskiros rizikos aprašymas ir analizė;

10.2. sąsajos tarp rizikos vertinimo ir kapitalo priskyrimo proceso aprašymas ir paaiškinimas, kaip buvo atsižvelgta į patvirtintas rizikos tolerancijos ribas;

10.3. paaiškinimas, kaip valdoma rizika, kuri nebuvo įvertinta apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą ir nėra padengta nuosavomis lėšomis;

10.4. informacija, kurią draudimo įmonė naudojo atlikdama vertinimą:

10.4.1. prielaidų, kurios buvo taikytos, atliekant vertinimą, sąrašas ir pagrindimas;

10.4.2. rizikos rūšių tarpusavio priklausomybės nustatymo proceso, jei buvo taikytas, aprašymas;

10.4.3. pasirinkto pasikliovimo lygmens pagrindimas, jei buvo pasirinktas kitas, o ne nustatytas mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti;

10.4.4. aprašymas, kaip buvo atsižvelgta į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis arba scenarijų analizės rezultatus;

10.4.5. informacija, kaip buvo įvertintas parametrų ir duomenų neapibrėžtumas;

10.5. informacija apie apskaičiuotus bendro kapitalo poreikio vieniems metams ir ilgesniam laikotarpiui dydžius bei paaiškinimas, kaip draudimo įmonė ketina užtikrinti kapitalo pakankamumą;

10.6. veiksmų planai, parengti atlikus vertinimą, jei reikia, apimantys informaciją apie papildomo kapitalo pasitelkimą ir terminus finansinei padėčiai pagerinti;

10.7. išvados dėl nuolatinės atitikties teisės aktuose nustatyto kapitalo ir techninių atidėjinių reikalavimams užtikrinimo ir jų pagrindimas;

10.8. draudimo įmonės, kuri taiko vidaus modelį mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, atliktų vidaus modelio pakeitimų, kurių poreikis išaiškėjo atliekant vertinimą, paaiškinimas;

10.9. draudimo įmonės rizikos pobūdžio ir prielaidų, kuriomis remiamasi skaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą, skirtumų identifikavimas ir paaiškinimas; jei skirtumai yra reikšmingi ir mokumo kapitalo reikalavimas yra per mažas arba per didelis, dokumentuose turi būti nurodyta, kokių priemonių buvo arba bus imtasi;

10.10. vidinių ir išorinių veiksnių, į kuriuos buvo atsižvelgta, atliekant vertinimą, paaiškinimas;

10.11. draudimo įmonės valdybos numatomų veiksmų ir jų įtakos vertinimui paaiškinimas ir pagrindimas;

10.12. informacija, kaip draudimo įmonės valdyba atliko vertinimo proceso kritišką vertinimą.

11. Draudimo įmonės valdybai ne rečiau kaip kartą per metus turi būti pateikta vertinimo vidaus ataskaita, kurioje nurodyta informacija apie atliktą vertinimą, vertinimo rezultatai ir kita išsami informacija, kuria vadovaudamasi draudimo įmonės valdyba galėtų priimti sprendimus. Draudimo įmonės valdybai patvirtinus vidaus ataskaitą, atsakingiesiems darbuotojams pateikiama bent jau informacija apie vertinimo rezultatus ir valdybos sprendimus dėl vertinimo.

12. Draudimo įmonė turi apskaičiuoti bendro kapitalo poreikį ir nustatyti kitas priemones, kuriomis valdoma reikšminga rizika, nepaisant to, ar rizika kiekybiškai įvertinama, ar ne.

13. Draudimo įmonė, siekdama užtikrinti, kad bendras kapitalo poreikis būtų pagrįstai įvertintas, turi atlikti nustatytos reikšmingos rizikos testavimus nepalankiausiomis sąlygomis arba scenarijų analizę, kai tai yra tikslinga.

14. Bendro kapitalo poreikio vertinimas turi būti perspektyvinis ir apimti draudimo įmonės veiklą per vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpį. Draudimo įmonė turi nustatyti bendro kapitalo poreikį per planuojamos veiklos laikotarpį, įvertindama vidinius ir išorinius rizikos veiksnius, galinčius pasireikšti vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpiu.

15. Vertinant bendro kapitalo poreikį gali būti naudojami kiti turto ir įsipareigojimų pripažinimo ir vertinimo metodai, negu nurodyti Draudimo įstatymo 35 straipsnyje. Tokiu atveju draudimo įmonė turi vidaus dokumentuose paaiškinti, ar kitokių pripažinimo ir vertinimo metodų naudojimas leidžia geriau atsižvelgti į draudimo įmonės rizikos pobūdį, patvirtintas rizikos tolerancijos ribas ir veiklos strategiją, kartu laikantis reikalavimo užtikrinti patikimą ir apdairų draudimo įmonės valdymą.

16. Jeigu vertinant bendro kapitalo poreikį buvo taikyti ne Draudimo įstatymo 35 straipsnyje nustatyti pripažinimo ir vertinimo metodai, draudimo įmonė turi kiekybiškai įvertinti kitų pripažinimo ir vertinimo metodų poveikį bendro kapitalo poreikio įvertinimui.

17. Draudimo įmonė, kuri naudoja vidaus modelį mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, apskaičiuodama bendrą kapitalo poreikį turi įvertinti:

17.1. kokią įtaką mokumui turėtų į vidaus modelį neįtrauktos reikšmingos rizikos rūšys arba draudimo ir perdraudimo rūšys;

17.2. kokia yra įtrauktos ir neįtrauktos į vidaus modelį rizikos tarpusavio sąveika;

17.3. riziką, kuri neįtraukta į vidaus modelį ir kuri gali lemti vidaus modelio pokyčius.

18. Atlikdama vertinimą, draudimo įmonė turi stebėti ir nustatyti, ar užtikrinama nuolatinė atitiktis Draudimo įstatyme nustatytiems mokumo kapitalo reikalavimams, atsižvelgdama bent į šiuos aspektus:

18.1. galimus reikšmingus rizikos pobūdžio pokyčius ateityje;

18.2. nuosavų lėšų dydį ir kokybę visą planuojamos veiklos laikotarpį;

18.3. nuosavų lėšų struktūrą pagal lygius ir į tai, kaip ši struktūra visą planuojamos veiklos laikotarpį gali kisti dėl išpirkimo, grąžinimo ir suėjus terminui.

19. Atlikdamas vertinimą, asmuo, atsakingas už aktuarinės funkcijos įgyvendinimą draudimo įmonėje, turi:

19.1. įvertinti, ar užtikrinama nuolatinė atitiktis Draudimo įstatymo 41 straipsnyje nustatytiems techninių atidėjinių skaičiavimo reikalavimams;

19.2. identifikuoti galimą riziką, kylančią dėl neapibrėžtumo, susijusio su šiuo skaičiavimu.

20. Atlikdama vertinimą, draudimo įmonė turi nustatyti, ar rizikos pobūdis skiriasi nuo prielaidų, pagal kurias apskaičiuotas mokumo kapitalo reikalavimas, ir ar šis skirtumas yra reikšmingas. Atlikdama šį vertinimą, draudimo įmonė visų pirma gali atlikti kokybinę analizę. Jei analizės rezultatai rodo, kad nukrypimas yra nereikšmingas, kiekybinės analizės galima neatlikti.

21. Draudimo įmonė vertinimą turi atlikti ne rečiau kaip kartą per metus. Draudimo įmonė turi nedelsdama atlikti vertinimą, jeigu yra reikšmingų draudimo įmonės rizikos pobūdžio pokyčių (pavyzdžiui, nusprendusi pradėti vykdyti naujos draudimo grupės veiklą, reikšmingai keisti rizikos tolerancijos limitus, perdraudimo sutarčių limitus arba investicijų portfelio struktūrą ir kita).

22. Draudimo įmonė, vadovaudamasi deleguotojo reglamento 306 straipsnyje nustatytais reikalavimais, parengia vertinimo ataskaitą, skirtą priežiūros institucijai, ir pateikia deleguotojo akto 312 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytais terminais.

 

III SKYRIUS

ĮMONIŲ GRUPĖS SAVO RIZIKOS IR MOKUMO VERTINIMO REIKALAVIMAI

 

23. Grupės įmonė įmonių grupės vertinimą turi suplanuoti taip, kad vertinimas atitiktų grupės struktūrą ir rizikos pobūdį. Į įmonių grupės vertinimą turi būti įtraukta reikšminga rizika, kuri kyla dėl visų įmonių grupei priklausančių įmonių.

24. Atsižvelgdama į įmonių grupės ypatumus ir į tai, kad tam tikra rizika grupės lygiu gali būti didesnė, grupės įmonė turi tinkamai įvertinti visas grupei būdingos rizikos rūšis ir jų tarpusavio priklausomybę grupės viduje, taip pat jų poveikį bendram kapitalo poreikiui.

25. Grupės įmonė, atlikdama vertinimą, vidaus dokumentuose turi nurodyti bent tai, kaip vertinant bendro kapitalo poreikį ir nuolatinę atitiktį nustatytiems kapitalo ir techninių atidėjinių reikalavimams buvo:

25.1. identifikuoti įmonių grupės kapitalo šaltiniai ir ar reikia papildomo kapitalo;

25.2. įvertinta galimybė panaudoti, perduoti arba pakeisti kapitalą;

25.3. įvertinti planai perduoti kapitalą grupės viduje, jei šis perdavimas turėtų reikšmingą įtaką kuriam nors grupės subjektui, ir nurodyti šio perdavimo padariniai;

25.4. įvertintas atskirų įmonių strategijų suderinamumas su grupės lygiu nustatytomis strategijomis;

25.5. įvertinta specifinė rizika, su kuria įmonių grupė gali susidurti.

26. Grupės įmonė, vertindama įmonių grupės bendro kapitalo poreikį, veiklos trečiosiose šalyse riziką turi įvertinti tokiu pačiu būdu, kaip ir veiklos Europos ekonominės erdvės valstybėse riziką, ypač atsižvelgdama į kapitalo perkėlimo ir pakeičiamumo galimybę.

27. Grupės įmonė įmonių grupės priežiūros institucijai turi pateikti įmonių grupės vertinimo ataskaitą, parengtą ta pačia kalba, kaip ir reguliariosios įmonių grupės priežiūros ataskaitos.

28. Kai yra parengta bendra vertinimo ataskaita, grupės įmonė turi užtikrinti, kad jeigu draudimo priežiūros institucijų kolegijos narys arba naujas kolegijos narys paprašo, jam laiku būtų pateiktas vertinimo ataskaitos dalies, kurioje rašoma apie susijusią įmonę, vertimas į oficialią tos valstybės narės kalbą.

29. Grupės įmonė, kuri ketina atlikti vertinimą pagal Draudimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalies nuostatas, grupės priežiūros institucijai turi pateikti:

29.1. įmonių, kurių pavieniai vertinimai, kuriuos reikia atlikti pagal Draudimo įstatymo 26 straipsnio 13–20 dalių nuostatas, įtraukti į bendrą vertinimo ataskaitą, sąrašą, taip pat pasirinkimo motyvus;

29.2. aprašą, kaip šių įmonių lygmeniu įvykdyti valdymo reikalavimai, ypač tai, kaip patronuojamųjų įmonių valdyba įtraukta į vertinimo ir rezultatų tvirtinimo procesą;

29.3. aprašą, kaip bendra vertinimo ataskaita sudaryta, kad grupės priežiūros institucija galėtų atskirti atskiros draudimo įmonės vertinimus ir juos pateikti kitoms draudimo priežiūros institucijų kolegijos priežiūros institucijoms;

29.4. jeigu reikia, informaciją apie reikalingus atlikti vertimus, nurodant laiką ir turinį.

______________

 

Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
Dėkojame.
Pranešimas išsiųstas
Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
Atšaukti
Į pagalbos centrą >
Pagalba
Mobili ver.