Advokatai
Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija
Kopijuoti Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (Žin., 2003, Nr. 74-3424; 2007, Nr. 117-4772; 2011, Nr. 146-6820; 2012, Nr. 77-3977)
  • 2024-01-01 Galiojantis
    2003-07-25 Paskelbta
    2003-07-25 Įsigalioja
    2003-07-04 Priimta
Santrumpa: KISĮ
 
Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija

NAUJA REDAKCIJA nuo 2019 02 01

(TAR, 2018, Nr. 2018-21887)

 

INFOLEX PASTABOS:

1. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1872 (TAR, 2018, Nr. 2018-21887) nustatyta, kad:

1) iki įstatymo Nr. XIII-1872 įsigaliojimo (2019 02 01) išduota investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licencija ir uždarojo tipo investicinės bendrovės veiklos licencija pripažįstama:

a) atitinkamai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veiklos licencija ar uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencija, jei investicinės bendrovės valdymas nėra perduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei, arba

b) leidimu pritarti investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei, steigimo dokumentams ir pasirinkti depozitoriumą;

2) iki įstatymo Nr. XIII-1872 įsigaliojimo dienos (2019 02 01) Lietuvos banko gauti, bet neišnagrinėti prašymai išduoti licenciją, leidimą, sutikimą arba atlikti kitus veiksmus baigiami nagrinėti prašymo pateikimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, o sprendimai priimami sprendimo priėmimo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

2. 2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-801 (TAR, 2021, Nr. 2021-27379) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XIV-801 įsigaliojimo dienos (2021 12 29) Lietuvos banko gauti, bet neišnagrinėti prašymai išduoti sutikimą arba atlikti kitus veiksmus baigiami nagrinėti sprendimo priėmimo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMAS

 

2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šis įstatymas nustato neprofesionaliesiems investuotojams skirtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir šių kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą bei šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti šioje dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių – investicinių fondų investicinių vienetų savininkų ir investicinių bendrovių akcininkų interesai.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

3. Šis įstatymas taikomas:

1) suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams;

2) specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų steigimo dokumentus yra platinami tik trečiosiose valstybėse;

3) suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms.

4. Šis įstatymas netaikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų valstybei, Lietuvos bankui, Europos Centriniam Bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą, teikiamoms paslaugoms.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

6. Šio įstatymo nuostatos, taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, mutatis mutandis taikomos investicinėms bendrovėms-valdytojoms, išskyrus atvejus, kai nustatyta, kad konkreti įstatymo nuostata taikoma tam tikroms investicinėms bendrovėms-valdytojoms, visoms investicinėms bendrovėms, arba kai nustatyta, kad ši nuostata investicinėms bendrovėms netaikoma.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu.

2. Daugiašalė prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

3. Finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

4. Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.

5. Finansinių priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

6. Finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojamasis subjektas) – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, atitinkantis šias sąlygas:

1) jo investicinių vienetų ar akcijų yra įsigijęs bent vienas finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) nėra finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas;

3) nėra įsigijęs finansuojančiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų.

7. Finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojantysis subjektas) – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, kuris ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų investuoja į finansuojamąjį subjektą, laikydamasis šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

8. Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

9. Grynieji aktyvai – investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir investicinio fondo ar investicinės bendrovės įsipareigojimų skirtumas.

10. Įmonės kontrolė (toliau – kontrolė) – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

11. Investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcijos išleidžiamos ir išperkamos šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiame įstatyme vartojama investicinės bendrovės sąvoka apima investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ir uždarojo tipo investicinę bendrovę, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

12. Investicinė bendrovė-valdytoja investicinė bendrovė, kurioje sudaryti valdymo organai ir valdymas neperduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei.

13. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – investicinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti savo akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atvirojo tipo. Šiame įstatyme vartojama investicinės kintamojo kapitalo bendrovės sąvoka apima investicinę kintamojo kapitalo bendrovę, kurios valdymas perduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei, ir investicinę kintamojo kapitalo bendrovę-valdytoją, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

14. Investicinės priemonės:

1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, būtini tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklai;

2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas ir įrenginiai, kitas turtas, į kurį gali investuoti specialusis kolektyvinio investavimo subjektas.

15. Investicinis fondas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės patikėjimo teise valdomas turtas, į kurį reikalavimo teises turi investicinių vienetų savininkai (fondo dalyviai) proporcingai kiekvienam investicinių vienetų savininkui (fondo dalyviui) priklausančių investicinių vienetų skaičiui. Investicinis fondas neturi juridinio asmens statuso ir nėra laikomas organizacija. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atvirojo tipo ir uždarojo tipo investicinius fondus, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

16. Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo patvirtinami investicinio fondo įsipareigojimai šio vertybinio popieriaus savininkui (fondo dalyviui).

17. Investicinių priemonių portfelis – kolektyvinio investavimo subjekto turimų investicinių priemonių rinkinys.

18. Investicinių vienetų ar akcijų platinimas (toliau – platinimas) – tiesioginis ar netiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas.

19. Investuotojas – kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis ar potencialus dalyvis.

20. Įsigyjantysis asmuo – tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį nusprendęs fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys.

21. Išvestinės finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

22. Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimos kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies.

23. Kita valstybė narė – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

24. Kitos valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės narės institucija, pagal toje valstybėje narėje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas toje kitoje valstybėje narėje.

25. Klientas – fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas (įskaitant kolektyvinio investavimo subjektą), kuriam kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja teikia paslaugas.

26. Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.

27. Kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo investicinio vieneto savininkas ar investicinės bendrovės akcininkas.

29. Kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje platinami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, bet kuri nėra kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė.

30. Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas (toliau – prospektas) – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie platinamus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.

31. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai.

32. Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.

33. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – kolektyvinio investavimo subjekto:

1) investicijų valdymas;

2) administravimas: buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;

3) rinkodara, įskaitant platinimą;

4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla.

34. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių, kurių valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymas.

35. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės buveinės valstybė narė (toliau – valdymo įmonės buveinės valstybės narė) – valstybė narė, kurioje įregistruota valdymo įmonės buveinė. Jeigu valdymo įmonė pagal valstybės narės, kurioje ji įsteigta, teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra valdymo įmonės buveinė.

36. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis (toliau – valdymo įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis) – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme nustatytą pareigą pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarką.

37. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės priimančioji valstybė narė (toliau – valdymo įmonės priimančioji valstybė narė) – valstybė narė, kurioje valdymo įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia paslaugas nesteigdama filialo, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė.

38. Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.

39. Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

40. Neprofesionalusis investuotojas – neprofesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

41. Netiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas – pagal susitarimą su investicinius vienetus arba akcijas platinančiu subjektu vykdoma valdymo įmonės arba investicinės bendrovės-valdytojos veikla, apimanti jų pačių valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą tik per tą subjektą.

42. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas – dokumentas, kuriame investuotojams pateikiama svarbiausia informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą ir jo valdymo įmonę.

43. Patronuojamoji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

44. Patronuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

45. Patvarioji laikmena – priemonė, kuri suteikia galimybę investuotojui saugoti ir be pakeitimų atkurti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų prieinama per visą informacijos paskirtį atitinkantį laikotarpį.

46. Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius.

47. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – šie kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai:

1) bendrovių akcijos ir kiti joms lygiaverčiai vertybiniai popieriai;

2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai;

3) kiti kapitalo rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių.

48. Pinigų rinkos priemonės:

1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti;

2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 53 dalyje apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti.

49. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų bei Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka atliekantis kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas.

50. Profesionalusis investuotojas – profesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

51. Siūlomasis įsigijimas – numatomas valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas arba padidinimas, dėl kurio įsigyjančiajam asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to asmens patronuojamąja įmone.

52. Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio vienintelis tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šio įstatymo VIII skyriuje nurodytą turtą, vadovaujantis to kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija, ir kuris nėra suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas.

53. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio vienintelis tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje nurodytą likvidų turtą ir kurio investiciniai vienetai arba akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.

54. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio turtas padalytas į atskirus subfondus.

55. Tiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas – valdymo įmonės veikla, kai ji pati, nesinaudodama platintojų paslaugomis, savo ar investuotojo iniciatyva platina investuotojams savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, neteikdama investuotojui konsultacijos dėl investavimo į kitas finansines priemones.

56. Tiesioginis lemiamas poveikis įmonei – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

57. Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra valstybė narė.

58. Trečiosios valstybės priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios valstybės institucija, pagal toje valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas savo valstybėje.

59. Uždarojo tipo investicinė bendrovė – investicinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, kurios nėra išperkamos investuotojo reikalavimu iki tos investicinės bendrovės įstatuose nustatyto jos veiklos laikotarpio pabaigos arba kol sueis kitas jos įstatuose iš anksto nustatytas terminas, arba atsiras kitos įstatymų nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsiranda pareiga išpirkti akcijas. Šiame įstatyme vartojama uždarojo tipo investicinės bendrovės sąvoka apima uždarojo tipo investicinę bendrovę, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, ir uždarojo tipo investicinę bendrovę-valdytoją, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

60. Uždarojo tipo investicinis fondas – investicinis fondas, kurio investiciniai vienetai nėra išperkami investuotojo reikalavimu iki jo taisyklėse nustatyto jo veiklos laikotarpio pabaigos arba kol sueis kitas šiose taisyklėse iš anksto nustatytas terminas, arba atsiras kitos įstatymų nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsiranda pareiga išpirkti investicinius vienetus.

61. Vadovai – valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo vadovas (administracijos vadovas), valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai.

62. Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

63. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.

64. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme ir 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL 2017 L 168, p. 12) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1129).

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2360 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11982)

 

II SKYRIUS

VALDYMO ĮMONĖS, INVESTICINĖS BENDROVĖS IR KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VALDYMO ĮMONĖS IR INVESTICINĖS BENDROVĖS-VALDYTOJOS LICENCIJAVIMAS IR VEIKLA. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO VEIKLA

 

3 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla

1. Verstis valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti terminus „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“, kitokias šių terminų gramatines formas arba žodžių junginius su šiais terminais.

2. Verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu turi teisę ir uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė ar kitokios teisinės formos subjektas, turintis kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją, suteikiančią jai teisę valdyti suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

3. Verstis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veiklos licenciją. Verstis uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją. Veikti kaip investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos šios investicinės bendrovės valdymo įmonei išduotą leidimą patvirtinti investicinės bendrovės įstatus ir pasirinkti depozitoriumą.

 

4 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veikla

1.

KEISTA:

2019 12 12 įstatymu Nr. XIII-2654 (nuo 2019 12 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-20824)

 

Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – valdyti šio įstatymo nustatytus investicinius fondus ir (arba) investicines bendroves, kurių valdymas perduotas valdymo įmonei. Valdymo įmonė taip pat turi teisę teikti šias paslaugas, jeigu jos numatytos valdymo įmonei išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

1) valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius;

2) valdyti pensijų fondus, jeigu valdymo įmonė atitinka pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus;

3) teikti papildomas paslaugas: konsultuoti investavimo į finansines priemones klausimais; saugoti ir tvarkyti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

2. Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų paslaugų.

21. Valdymo įmonė gali atlikti jai pavestas kitų valdymo įmonių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo funkcijas, jeigu valdymo įmonei išduota licencija suteikia jai teisę valdyti atitinkamos rūšies kolektyvinio investavimo subjektus.

KEISTA:

2019 12 12 įstatymu Nr. XIII-2654 (nuo 2019 12 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-20824)

 

3. Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto, kitų kolektyvinio investavimo subjektų, teikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų paslaugų ar verstis šiame įstatyme nenustatyta veikla.

4. Bent vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ar pensijų fondą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenustatyta veikla.

5. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo VII skyrius.

6. Valdymo įmonė turi teisę savo veikloje, neperžengdama licencijoje jai nustatytų teisių, pasitelkti priklausomus tarpininkus ir šiuo tikslu mutatis mutandis turi vadovautis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 36 straipsnio nuostatomis. Valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 16 ir 2831 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai. Taikant pirmiau nurodytus Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas.

KEISTA:

2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-801 (nuo 2021 12 29)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27379)

 

61. Šio straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyti priklausomi tarpininkai suprantami kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie, veikdami išimtinai vienos valdymo įmonės vardu ir šiai įmonei esant visapusiškai ir besąlygiškai atsakingai už jos priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu, turi teisę teikti tik tas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, kurias turi teisę teikti ta valdymo įmonė pagal jai išduotą licenciją.

KEISTA:

2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-801 (nuo 2021 12 29)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27379)

 

7. Valdymo įmonės veiklos licenciją pagal šį įstatymą gavusi valdymo įmonė taip pat turi teisę valdyti kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu tokia teisė numatyta valdymo įmonės veiklos licencijoje.

8. Tik investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti terminus „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė-valdytoja“ arba „uždarojo tipo investicinė bendrovė-valdytoja“, „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“, „uždarojo tipo investicinė bendrovė“, kitas šių terminų gramatines formas, šių terminų santrumpas „IKKB“, „UTIB“ arba kitus žodžių junginius su šiais terminais. Investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi.

9. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime ir dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodytos informacijos, turi būti nurodyta, kad ši bendrovė yra investicinė kintamojo kapitalo bendrovė. Uždarojo tipo investicinės bendrovės pavadinime ir dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, be Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodytos informacijos, turi būti nurodyta, kad ši bendrovė yra uždarojo tipo investicinė bendrovė.

 

5 straipsnis.         Valdymo įmonei ir investicinei bendrovei-valdytojai taikomi pradinio kapitalo reikalavimai ir valdymo įmonei taikomi nuosavų lėšų reikalavimai

1. Valdymo įmonė privalo turėti ne mažesnį kaip 125 000 eurų pradinį kapitalą.

2. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė-valdytoja privalo turėti ne mažesnį kaip 300 000 eurų pradinį kapitalą.

3. Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos pradinį kapitalą sudaro vienos ar daugiau 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma.

4. Valdymo įmonės nuosavos lėšos, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte, turi nuolat būti ne mažesnės už didesnį iš šių dydžių:

1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pradinį kapitalą;

2) priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavų lėšų poreikį;

3) vieną ketvirtadalį valdymo įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014, 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-825 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27716)

 

5. Valdymo įmonės nuosavų lėšų dydžio apskaičiavimo taisykles nustato priežiūros institucija.

6. Jeigu valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, valdymo įmonė privalo turėti papildomą nuosavų lėšų sumą. Ši papildoma nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento sumos, kuria kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, tačiau reikalaujamas pradinis kapitalas kartu su papildoma nuosavų lėšų suma negali viršyti 10 milijonų eurų.

7. Valdymo įmonė gali neturėti iki 50 procentų šio straipsnio 6 dalyje nurodytos papildomos nuosavų lėšų sumos, jeigu ji naudojasi trūkstamos sumos dydžio valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos suteikta garantija ar draudimo įmonės laidavimu. Valdymo įmonė privalo pateikti tokios garantijos ar laidavimo dokumentą priežiūros institucijai. Garantijos ar laidavimo dokumentas gali būti pateiktas ir iš trečiojoje valstybėje įsteigtos kredito įstaigos ar draudimo įmonės, kai trečiojoje valstybėje galioja veiklos riziką ribojančios taisyklės, kurios, priežiūros institucijos nuomone, tolygios nustatytosioms Europos Sąjungos teisės.

8. Nustatant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertę, įtraukiama visų valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, kurių vieną ar daugiau valdymo funkcijų valdymo įmonė pavedė atlikti kitai įmonei, investicinių priemonių portfelių vertė. Nustatant investicinių priemonių portfelių vertę, nėra įtraukiama kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems valdymo įmonė paslaugas teikia kaip šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka pavedimą priėmusi įmonė, investicinių priemonių portfelių vertė.

9. Šio straipsnio 1, 4–8 dalys netaikomos investicinėms bendrovėms-valdytojoms. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma uždarojo tipo investicinėms bendrovėms-valdytojoms.

 

6 straipsnis.         Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos arba uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencijos išdavimo ir jos papildymo tvarka

1. Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinanti verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė bendrovė-valdytoja, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą gauti veiklos licenciją. Kartu su prašymu pateikiamas numatomos vykdyti veiklos planas, kuriame aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikiama bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė bendrovė-valdytoja, kartu su prašymu papildomai turi pateikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus dokumentus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą turimą informaciją apie licenciją siekiančios gauti bendrovės akcininkus, įskaitant asmens duomenis, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, teistumą, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

3. Priežiūros institucija išduoda licenciją, jeigu:

1) duomenys (dokumentai) atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, nustatytus reikalavimus, pateikiami visi ir tikrovę atitinkantys dokumentai ir duomenys, o numatomos vykdyti veiklos planas yra pakankamai pagrįstas;

2) valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės pradinis kapitalas yra ne mažesnis už šiame įstatyme nustatytą mažiausią dydį ir (arba) tenkinami šiame įstatyme nustatyti valdymo įmonės nuosavų lėšų ir kiti riziką ribojantys reikalavimai; uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra ne mažesnis negu Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis;

3) valdymo įmonė pateikia licencijavimo taisyklėse nurodytą informaciją apie valdymo įmonės akcininkus ir jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomas kvalifikuotąsias įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis (įskaitant informaciją apie valdomos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį);

4) nėra pagrindo manyti, kad valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus valdymo įmonės valdymo;

5) nė vienas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos darbuotojas nėra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus darbuotojas, kurio funkcijos tiesiogiai susijusios su reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus veikla, priežiūros institucijos ar centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

6) valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai, investicinius sprendimus priimantys asmenys – investicinius sprendimus priimantys valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos darbuotojai (fiziniai asmenys) (tuo atveju, kai yra sudarytas kolegialus investicinius sprendimus dėl turto valdymo priimantis organas, – kiekvienas jį sudarantis asmuo) atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus;

7) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja yra įsteigta ir jos nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;

8) tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos ir kito juridinio ar fizinio asmens nėra glaudaus ryšio, kuris gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;

9) nėra glaudaus ryšio tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos ir asmens iš tokios trečiosios valstybės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;

10) valdymo įmonė priežiūros institucijai yra raštu patvirtinusi, ar investicinės bendrovės-valdytojos įstatuose yra nurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto akcijos arba investiciniai vienetai bus platinami Lietuvos Respublikoje;

11) akcinės bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos ar uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos licenciją, įstatai atitinka atitinkamą juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus;

12) valdymo įmonės akcininkai įvertinti kaip tinkami pagal šio įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus;

13) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos rizikos valdymo procesas yra pakankamas ir veiksmingas;

14) investicinės bendrovės-valdytojos pasirinktas depozitoriumas atitinka šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus.

4. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo dienos. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Priežiūros institucija privalo kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojamoji įmonė;

2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

6. Priežiūros institucija, vertindama licencijos siekiančios valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkų tinkamumą ir valdymo įmonės, investicinės bendrovės-valdytojos tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją, kvalifikaciją ir darbo patirtį, privalo kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

7. Apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir paskelbia savo interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2966 (nuo 2020 06 15)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11346)

 

8. Valdymo įmonė, ketinanti teikti paslaugas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (arba) 3 punktuose, ir (arba) valdyti kolektyvinio investavimo subjektus, kurie nėra nurodyti jos veiklos licencijoje, turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją pateikdama prašymą dėl valdymo įmonės veiklos licencijos papildymo. Kartu su prašymu ji pateikia priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatytą informaciją, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad valdymo įmonė atitinka tokiai veiklai vykdyti taikomus reikalavimus.

9. Priežiūros institucija priima sprendimą papildyti valdymo įmonės veiklos licenciją, jeigu tenkinami atitinkamai šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies ir (arba) šio straipsnio 3 dalies 1, 5, 6, 8, 9, 10 ir 13 punktuose nustatyti reikalavimai.

10. Papildant valdymo įmonės veiklos licenciją nėra vertinama valdymo įmonės vadovų ir kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkų atitiktis šio įstatymo nustatytiems reikalavimams, išskyrus valdymo įmonės vadovų kvalifikacijos ir darbo patirties vertinimą ketinamos vykdyti veiklos aspektu. Keičiantis valdymo įmonės vadovams ir kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkams taikomi šio įstatymo 9 ir 10 straipsniai.

11. Apie sutikimą ar atsisakymą papildyti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 2 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo dienos. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos. Atsisakymas papildyti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

12. Papildant licenciją šio straipsnio 2 ir 7 dalys taikomos mutatis mutandis.

13. Šio straipsnio 8–12 dalys investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomos.

14. Asmens duomenys turi būti tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

 

7 straipsnis. Valdymo įmonės veiklos licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

1. Kai yra šio įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, priežiūros institucija turi teisę sustabdyti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą.

2. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:

1) valdymo įmonė per 12 mėnesių nuo veiklos licencijos išdavimo nepradeda ja naudotis ar ilgiau kaip paskutinius 6 mėnesius nevykdo savo veiklos;

2) iki valdymo įmonės įstatuose nustatyto veiklos laikotarpio pabaigos valdymo įmonė raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

3) valdymo įmonė nebeatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų valdymo įmonės licencijos gavimo reikalavimų.

3. Priežiūros institucija panaikina valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:

1) valdymo įmonė pati raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

2) paaiškėja, kad valdymo įmonė gavo licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba siekdama gauti licenciją veikė pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus;

3) valdymo įmonė šiurkščiai ir (arba) pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo pažeidžia šiame įstatyme ir (arba) kituose kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

4) po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė pateikia prašymą pripažinti netekusia galios po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją (panaikinama investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencija);

5) valdymo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas.

4. Sprendimas panaikinti veiklos licencijos galiojimą turi būti motyvuotas raštu. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu nedelsdama pranešti valdymo įmonei.

 

8 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto veikla

1. Kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai jis ar jo valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus).

2. Priežiūros institucijai kartu su prašymu dėl leidimo išdavimo pateikiami investicinės bendrovės įstatai turi būti Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti tos bendrovės steigėjų ar akcininkų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik tada, kai priežiūros institucijai pateikiamas pranešimas apie įstatų įregistravimą Juridinių asmenų registre.

3. Kai Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ketina valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir leidimą valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, valdymo įmonės prašymą valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus).

4. Priežiūros institucija išduoda leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:

1) pateikti šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija;

2) kolektyvinio investavimo subjektas ir šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija atitinka šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus;

3) valdymo įmonės veiklos licencija suteikia jai teisę valdyti atitinkamą kolektyvinio investavimo subjektą;

4) kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo vadovai yra nepriekaištingos reputacijos ir turi kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias depozitoriumui tinkamai atlikti nurodytas funkcijas. Depozitoriumo vadovų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į jų išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Depozitoriumo vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka;

5) nėra pagrindo manyti, kad pasirinktas depozitoriumas tinkamai nevykdys jam šiame įstatyme nustatytų pareigų;

6) kolektyvinio investavimo subjekto ir jo valdymo įmonės rizikos valdymo procesas yra pakankamas ir veiksmingas.

5. Apie leidimo išdavimą arba atsisakymą jį išduoti priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 2 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo dienos.

6. Priežiūros institucija nustato, ar suteikti išankstinį leidimą patvirtinti investicinės bendrovės-valdytojos įstatus ir pasirinkti depozitoriumą, spręsdama dėl veiklos licencijos investicinei bendrovei-valdytojai išdavimo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytais terminais. Veiklos licencija, išduota investicinei bendrovei-valdytojai, apima išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto – investicinės bendrovės-valdytojos – steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą.

7. Investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, turi teisę šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis dėl investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencijos. Investicinės bendrovės sutartis su valdymo įmone pasibaigia priežiūros institucijos sprendimo suteikti investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją dieną.

8. Kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo vadovo kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Depozitoriumo vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

9 straipsnis.         Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių valdymas ir vadovai bei investicinius sprendimus priimantys asmenys

1. Valdymo įmonėje turi būti sudaroma valdyba. Valdymo įmonėje, šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriamoje prie svarbių, turi būti sudaroma ir stebėtojų taryba.

2. Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.

3. Visuotinis investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, nepaisant to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams priklausančios akcijos.

4. Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai eiti pareigas. Bent du iš jų turi turėti darbo patirties investavimo strategijų, kurias įgyvendintų jo valdomi kolektyvinio investavimo subjektai, srityje. Vertinant vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputaciją mutatis mutandis taikomos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 41 dalies nuostatos. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Valdymo įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus valdymo įmonės vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų pasikeitimus ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami rinkti vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus. Išrinkti valdymo įmonės vadovai ir paskirti investicinius sprendimus priimantys asmenys gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.

6. Priežiūros institucija turi teisę nepritarti išrinktų vadovų ir numatomų paskirti investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūroms, jeigu šie asmenys neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų ar investicinius sprendimus priimančių asmenų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam valdymo įmonės valdymui.

7. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų ir numatomų paskirti investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

8. Jeigu investicinėje bendrovėje, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, sudaroma stebėtojų taryba, jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimai.

 

10 straipsnis.       Valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas ir perleidimas

1. Įsigyjantysis asmuo turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 20 dalyje nustatytus padarinius.

2. Įsigyjantysis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, nurodydamas ketinamos įsigyti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, ir pateikti pagrindimo dokumentus ir kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.

3. Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausančią valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, jeigu dėl planuojamo valdymo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens patronuojamąja įmone, turi pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamos perleisti ar sumažinti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį.

4. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomąjį įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše dokumentai ir duomenys turi būti nurodomi laikantis proporcingumo principo ir turi būti pritaikyti įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti. Sąraše neturi būti nurodomi dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

5. Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančiojo asmens pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą ir visus vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 6 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, gavimo atlieka vertinimą.

6. Siūlomojo įsigijimo vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, turi teisę prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia.

7. Siūlomojo įsigijimo vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytą prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančiojo asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu atveju, kai įsigyjantysis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje valstybėje arba kai įsigyjančiajam asmeniui netaikoma priežiūra pagal kitų valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

9. Nagrinėdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo įmonės, kurios kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančiojo asmens poveikį valdymo įmonei, įsigyjančiojo asmens tinkamumą ir siūlomojo įsigijimo finansinį patikimumą vertina pagal visus šiuos kriterijus:

1) įsigyjančiojo asmens reputaciją;

2) asmens, kuris įvykus siūlomajam įsigijimui bus valdymo įmonės vadovas, reputaciją, kvalifikaciją ir darbo patirtį. Tai vertindama priežiūros institucija vadovaujasi šio įstatymo 9 straipsnio nuostatomis;

3) įsigyjančiojo asmens finansinį patikimumą, ypač pagal valdymo įmonės, kurios kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšį;

4) ar valdymo įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios dalimi valdymo įmonė taps įvykus siūlomajam įsigijimui, struktūra sudaro sąlygas vykdyti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

5) ar yra pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomąjį įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla arba buvo bandyta ją įvykdyti, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomasis įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.

10. Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomos įsigyti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydžio ir nenagrinėja siūlomojo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

11. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomajam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantysis asmuo pateikia ne visus pagal šio straipsnio 4 dalį priežiūros institucijos nustatytus dokumentus ar duomenis ar pagal šio straipsnio 6 dalį priežiūros institucijos paprašytus papildomus dokumentus ir duomenis.

12. Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomojo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantysis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojančioji įmonė ar kontroliuojantysis asmuo. Priežiūros institucija konsultuodamasi prašo kitų valstybių narių priežiūros institucijų pateikti visą įsigyjančiojo asmens tinkamumui ir siūlomojo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitų valstybių narių priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.

13. Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomajam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomajam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša apie tai įsigyjančiajam asmeniui.

14. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įgyvendinimo terminą.

15. Jeigu priežiūros institucija, baigusi vertinimą, priima sprendimą prieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai įsigyjančiajam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.

16. Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomojo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 12 dalį gautos kitų valstybių narių priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomajam įsigijimui gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje paskelbia sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančiojo asmens sutikimas, ar negautas. Skelbiant sprendimą, asmens duomenys neskelbiami. Priežiūros institucija turi teisę savo interneto svetainėje neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.

17. Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą toje pačioje valdymo įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančiųjų asmenų.

18. Jeigu valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar netekimą, dėl kurio valdymo įmonės akcininkų turima kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.

19. Jeigu įsigyjančiųjų asmenų daromas poveikis kelia grėsmę patikimam ir skaidriam valdymo įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už valdymo įmonės valdymą.

20. Asmens, įsigijusio valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba padidinusio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba kai iki vertinimo laikotarpio pabaigos priežiūros institucija nepriima sprendimo prieštarauti siūlomajam įsigijimui.

21. Šis straipsnis netaikomas investicinėms bendrovėms-valdytojoms.

 

11 straipsnis. Veiklai keliami reikalavimai ir riziką ribojantys reikalavimai

1. Valdymo įmonė privalo nuolat laikytis šių reikalavimų:

1) sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sąlygomis bei jų interesais ir užtikrinti rinkos vientisumą;

2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai;

3) turėti veiklai reikalingas priemones ir procedūrų aprašus ir juos naudoti arba taikyti;

4) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją;

5) turėti patikimas administravimo ir buhalterinės apskaitos procedūras, elektroninių duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos priemones bei tinkamą vidaus kontrolės mechanizmą, įskaitant valdymo įmonės darbuotojų sudaromų asmeninių finansinių priemonių sandorių ir valdymo įmonės sąskaita sudaromų finansinių priemonių sandorių taisykles, ir užtikrinti, kad būtų galima sužinoti visų su valdymo įmonės valdomu kolektyvinio investavimo subjektu susijusių sandorių kilmę, jų šalis, turinį, sudarymo laiką ir vietą ir nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

6) užtikrinti, kad priimtų investicinių sprendimų, sudarytų sandorių, pateiktų investuotojų paraiškų įsigyti arba išpirkti investicinius vienetus ar akcijas ar kitų atliktų operacijų duomenys, dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo investicinio sprendimo priėmimo, sandorio įvykdymo, atitinkamos paraiškos pateikimo ar operacijos įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino;

7) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta interesų konfliktų tarp valdymo įmonės ir jos klientų, tarp kelių valdymo įmonės klientų, tarp valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ir jos klientų ar kelių valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų;

8) užtikrinti, kad valdymo įmonės vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys atitiktų šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus;

9) turėti investicinių sprendimų priėmimo procedūrų aprašą ir laikytis jo reikalavimų;

10) užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale;

11) laikytis šiame įstatyme, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų kapitalo, riziką ribojančių ir kitų veiklai keliamų reikalavimų;

12) nustatyti ir įgyvendinti atlyginimų nustatymo politiką;

13) tvarkydama kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų savininkų registrą, vadovautis reikalavimais, taikomais finansinių priemonių sąskaitų tvarkymui;

14) vykdyti priežiūros institucijos nurodymus.

2. Valdymo įmonė, turinti teisę teikti paslaugas, nustatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti tik tinkamai laikydamasi šiame įstatyme nustatytų interesų konfliktų valdymo reikalavimų ir juos detalizuojančių įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų, o kai teikiama šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta paslauga, – ir gavusi išankstinį aiškiai išreikštą rašytinį kliento sutikimą.

3. Valdymo įmonės, turinčios teisę teikti paslaugą, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai investuotojams draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Valdymo įmonė atsako už savo pačios ir savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto veiklos, taip pat investuotojams ir priežiūros institucijai pateikiamos informacijos, dokumentų ir duomenų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams ir šio įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams, šios informacijos, dokumentų ir duomenų tarpusavio suderinamumą, teisingumą ir tinkamą pateikimą.

 

12 straipsnis. Atlyginimų nustatymo politika ir atlygio komitetai

1. Valdymo įmonė privalo nustatyti vadovų, už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų nustatymo politiką.

2. Valdymo įmonė privalo nustatyti darbuotojų, kurių gaunamas atlyginimas yra vadovų ir už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimo dydžio ir kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonei ar jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką.

3. Atlyginimų nustatymo politika turi užtikrinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą ir jį skatinti.

4. Atlyginimų nustatymo politika neturi būti skatinama prisiimti papildomą riziką, kuri nesuderinama su valdomo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateikiama informacija.

5. Atlyginimų nustatymo politika turi atitikti šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo taisyklių reikalavimus.

6. Valdymo įmonė, kuri yra svarbi dėl savo arba savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo, privalo sudaryti atlygio komitetus. Atlygio komiteto nariais, kai sudaryti atlygio komitetą yra privaloma, gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis valdymo įmonė priskiriama prie svarbių pagal šio straipsnio nuostatas. Atlygio komitetą savo nuožiūra gali sudaryti ir prie svarbių nepriskirta valdymo įmonė. Atlygio komitetų sudarymo tvarką, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, valdymo įmonės nustato savo vidaus dokumentuose.

 

13 straipsnis. Investuotojų (klientų) skundų nagrinėjimas

1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti investuotojų (klientų) skundus (prašymus), susijusius su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teikiamomis paslaugomis (toliau – skundai).

2. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo išnagrinėti rašytinį investuotojo (kliento) skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė investuotojas (klientas) ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio investuotojas (klientas) gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė investuotojų (klientų) skundus nagrinėja neatlygintinai.

 

14 straipsnis.       Pareiga investicinius sprendimus vykdyti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui sąlygomis

1. Valdymo įmonė savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui privalo veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais.

2. Valdymo įmonė savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui privalo veikti taip, kad būtų pasiektas kolektyvinio investavimo subjektui geriausias įmanomas rezultatas, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas investiciniam sprendimui įvykdyti svarbias aplinkybes.

3. Valdymo įmonė, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, turi nustatyti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, tarp jų investicinių sprendimų vykdymo politiką, leidžiančią pasiekti kolektyvinio investavimo subjektui geriausią įmanomą rezultatą vykdant investicinį sprendimą šio subjekto sąskaita, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones, skirtas investicinių sprendimų vykdymo politikai įgyvendinti.

4. Investicinių sprendimų vykdymo politikos apraše prie kiekvienos finansinių priemonių klasės turi būti nurodyti subjektai, kuriems gali būti perduodami vykdyti investiciniai sprendimai dėl atitinkamų finansinių priemonių. Valdymo įmonė gali perduoti vykdyti investicinius sprendimus tik laikydamasi visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

5. Valdymo įmonė privalo:

1) užtikrinti, kad investicinių sprendimų vykdymo politikos aprašas ir visi esminiai jo pakeitimai būtų prieinami kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams;

2) nuolat stebėti, ar naudojamos priemonės ir investicinių sprendimų vykdymo politika yra veiksmingos, taip pat šiame politikos apraše nurodytų kitų investicinius sprendimus vykdančių subjektų investicinių sprendimų vykdymo kokybę, o nustačiusi naudojamų priemonių ir (arba) investicinių sprendimų vykdymo politikos trūkumų, – nedelsdama juos ištaisyti;

3) peržiūrėti investicinių sprendimų vykdymo politikos aprašą ne rečiau kaip kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai įvyksta esminis pasikeitimas, galintis daryti poveikį valdymo įmonės gebėjimui pasiekti geriausią rezultatą kolektyvinio investavimo subjektui;

4) veikti taip, kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, kad investicinis sprendimas kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita buvo įvykdytas ar perduotas vykdyti kitam subjektui laikantis investicinių sprendimų vykdymo politikos.

 

15 straipsnis. Rizikos valdymui keliami reikalavimai

1. Valdymo įmonė, atsižvelgdama į vykdomos veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, privalo:

1) patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamas bei veiksmingas priemones, procesus ir metodus, užtikrinančius, kad nuolat būtų skaičiuojama ir valdoma rizika, su kuria susiduria ar gali susidurti valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas;

2) patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamą ir dokumentais nustatytą rizikos valdymo politikos aprašą, kuriame būtų nustatytos rizikos rūšys, su kuriomis susiduria ar gali susidurti valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas;

3) paskirti (sudaryti) nuo kitų valdymo įmonės padalinių hierarchiškai ir funkciškai nepriklausomą rizikos valdymo funkciją atliekantį asmenį ar padalinį ir užtikrinti tinkamą jo funkcijų atlikimą ir tai, kad jis turėtų reikiamą kompetenciją ir teisę gauti visą jam tinkamai veikti reikalingą informaciją;

4) vertindama kolektyvinio investavimo subjekto turto kredito riziką, nepasitikėti vien tik kredito reitingų agentūrų pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009) suteiktais kredito reitingais ir automatiškai jais nesikliauti.

2. Valdymo įmonė privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti priežiūros institucijai apie visus esminius rizikos valdymo proceso pasikeitimus, turinčius įtakos valdymo įmonės rizikos valdymo proceso patikimumui ir veiksmingumui.

3. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, stebi valdymo įmonės kredito rizikos vertinimo procesų tinkamumą, įskaitant nuorodų į kredito reitingus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politikos apraše naudojimo vertinimą atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus. Prireikus priežiūros institucija skatina mažinti tokių nuorodų daromą poveikį, siekdama, kad būtų mažiau automatiškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.

 

16 straipsnis.       Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų buhalterinė apskaita ir auditas

1. Valdymo įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, tarptautiniais apskaitos standartais.

2. Kolektyvinio investavimo subjektų, įskaitant investicines bendroves-valdytojas, buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka.

3. Kolektyvinio investavimo subjekto metų veiklos ataskaitoje privalo būti pateikiama:

1) jeigu kolektyvinio investavimo subjektas veikia kaip investicinis fondas, – grynųjų aktyvų ataskaita, grynųjų aktyvų pokyčio ataskaita ir aiškinamasis raštas;

2) jeigu kolektyvinio investavimo subjektas veikia kaip investicinė bendrovė, – finansinių ataskaitų rinkinys (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas).

4. Valdymo įmonės pelno paskirstymo tvarką reglamentuoja Finansų įstaigų įstatymas.

5. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio auditui (toliau – auditas) ir jo atlikimo tvarkai taikomi Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

6. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenys turi būti audituoti. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Kolektyvinio investavimo subjekto finansinių ataskaitų audito ataskaitoje auditorius turi nurodyti visus atliekant auditą nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus ir pateikti informaciją apie tai, ar:

1) teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2) turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus;

3) įvertintas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės patvirtintų rizikos valdymo priemonių ir metodų veiksmingumas;

4) įvertintas su kolektyvinio investavimo subjekto valdymu susijusių valdymo įmonės vidaus kontrolės bei rizikos valdymo sistemų ir priemonių efektyvumas.

7. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra naikinamas ar likviduojamas, auditorius pateikia informaciją apie tai, ar:

1) per laikotarpį nuo paskutinės finansinių ataskaitų audito ataskaitos sudarymo iki kolektyvinio investavimo subjekto panaikinimo ar likvidavimo (jeigu tas laikotarpis ilgesnis kaip vienas mėnuo) buvo teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2) turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus;

3) kolektyvinio investavimo subjekto panaikinimas arba likvidavimas buvo įvykdytas nepažeidžiant šio įstatymo reikalavimų.

8. Priežiūros institucijos reikalavimu valdymo įmonė privalo pateikti paaiškinimus dėl savo ar savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, o auditorius – paaiškinimus dėl nustatytų šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimų.

9. Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjekto auditą ar kitą Finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytą veiklą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie nustatytas aplinkybes ar faktus, kurie gali:

1) iš esmės pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, arba

2) trukdyti valdymo įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba

3) sudaryti pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų rinkinį ar formuoti sąlyginę nuomonę.

10. Auditorius taip pat privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti priežiūros institucijai apie faktus ir aplinkybes, nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, kurie paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su valdymo įmone, auditą.

11. Priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje nustatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu, todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų padarinių.

12. Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės, jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto auditą, privalo laikytis šio įstatymo 19 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtuose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos.

13. Šio straipsnio 1 ir 4 dalys investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomos.

 

17 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus valdymo įmonėje ir depozitoriume

NETEKO GALIOS:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1872 (nuo 2022 01 01 – remiantis

2019 12 12 įstatymu Nr. XIII-2655 (TAR, 2019, Nr. 2019-20827))

(TAR, 2018, Nr. 2018-21887)

 

18 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus valdymo įmonėje ir depozitoriume

KEISTA:

1. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1872 (nuo 2022 01 01 – remiantis

2019 12 12 įstatymu Nr. XIII-2655 (TAR, 2019, Nr. 2019-20827))

(TAR, 2018, Nr. 2018-21887)

2. 2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2022 04 29)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

3. 2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

Valdymo įmonė ir depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, leidžiančios jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu valdymo įmonėje ar depozitoriume atsakingam asmeniui pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Šioms priemonėms įdiegti valdymo įmonė ir depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.

 

19 straipsnis.       Priežiūros institucijos teisė priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus

Priežiūros institucija nustato:

1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;

2) valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir atlikimo tvarką;

3) periodinių ataskaitų, statistinių duomenų ataskaitų, kitų priežiūrai skirtų ataskaitų, prospekto, pagrindinės informacijos investuotojams dokumento ir kitos privalomai teiktinos informacijos turinį ir formą, taip pat jų ir finansinių ataskaitų pateikimo tvarką;

4) grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principus ir tvarką;

5) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus detalizuojančias tvarkas;

6) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką;

7) šiame įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų išdavimo tvarką;

8) kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką;

9) valdymo įmonės rizikos vertinimo ir valdymo tvarką;

10) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų platinimo tvarką;

11) kolektyvinio investavimo subjektų jungimo, finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros taisykles;

12) valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo tvarką;

13) valdymo įmonių atlyginimų nustatymo politikos turiniui ir jos rengimui, įgyvendinimui ir atskleidimui taikomus principus;

14) kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus tvarką bei pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą;

15) valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų vertinimo tvarką.

 

20 straipsnis. Pareiga gauti priežiūros institucijos leidimą

1. Priežiūros institucijos išankstinis leidimas reikalingas:

1) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentams patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

2) depozitoriumui ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti;

3) kolektyvinio investavimo subjekto valdymui perduoti kitai valdymo įmonei;

4) Lietuvos Respublikoje įsteigtiems specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ar suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungti;

5) Lietuvos Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio investavimo subjektui jungti (kai jungiami Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ar Lietuvos Respublikoje įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje valstybėje narėje);

6) valdymo įmonei reorganizuoti, atskirti ar pertvarkyti;

7) kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą;

8) Lietuvos Respublikoje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui, ketinančiam tapti finansuojančiuoju subjektu, viršyti šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą;

9) kai finansuojamasis subjektas panaikinamas ar likviduojamas, jungiamas ar skaidomas, ne mažiau kaip 85 procentams Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojančiojo subjekto grynųjų aktyvų investuoti į kito pasirinkto finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

10) Lietuvos Respublikoje įsteigtam finansuojančiajam subjektui po finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo ir toliau būti finansuojamojo subjekto ar kito pasirinkto kolektyvinio investavimo subjekto finansuojančiuoju subjektu.

2. Priežiūros institucija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus.

3. Jeigu priežiūros institucija, gavusi atitinkamą prašymą, per 20 darbo dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

 

21 straipsnis. Valdymo įmonės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei

1. Valdymo įmonė, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei (įgaliotiniui), turinčiai (turinčiam) teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą prieš įsigaliojant susitarimui dėl valdymo funkcijų perdavimo privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodoma šį pavedimą priimanti įmonė (įgaliotinis) ir jai (jam) ketinamų pavesti valdymo funkcijų sąrašas. Jeigu valdymo įmonė valdo bent vieną kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucija, gavusi valdymo įmonės pranešimą, apie ketinimą pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei (įgaliotiniui) prieš įsigaliojant susitarimui dėl valdymo funkcijų perdavimo praneša suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.

2. Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei (įgaliotiniui) galima tik tuo atveju, jeigu:

1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams;

2) priežiūros institucija su atitinkama trečiosios valstybės, kurioje licencijuotai valdymo įmonei pavedama atlikti dalį valdymo funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija;

3) valdymo įmonės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti įmonės (įgaliotinio), kuriai (kuriam) pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų, veiklą;

4) valdymo įmonė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įmonei (įgaliotiniui), kuriai (kuriam) pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų, papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;

5) įmonės (įgaliotinio) vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias įmonei (įgaliotiniui) tinkamai atlikti nurodytas funkcijas. Įmonės (įgaliotinio) vadovų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į jų išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Įmonės (įgaliotinio) vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka;

6) prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei (įgaliotiniui).

3. Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitai įmonei (įgaliotiniui) atlikti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, ar kitoms įmonėms, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės kolektyvinio investavimo subjekto ar dalyvių interesais.

4. Tai, kad dalis funkcijų pavesta atlikti kitai įmonei (įgaliotiniui), neatleidžia valdymo įmonės nuo atsakomybės.

5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai valdymo įmonėms, valdančioms specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus, kiek tai susiję su jų valdomais specialiaisiais kolektyvinio investavimo subjektais, taikomi tuo atveju, kai kitai įmonei (įgaliotiniui) pavedama atlikti investicijų valdymo (investicinių priemonių portfelio valdymo ir su tuo susijusios rizikos valdymo), investicinių vienetų ar akcijų platinimo funkcijas. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi be išlygų.

6. Kai valdymo įmonė savo veiklai vykdyti pasitelkia priklausomus tarpininkus, tai nėra laikoma kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos – rinkodaros, įskaitant platinimą, pavedimu. Valdymo įmonė visapusiškai ir besąlygiškai atsako už priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu.

KEISTA:

2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-801 (nuo 2021 12 29)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27379)

 

22 straipsnis.       Draudimas perleisti investicinį fondą sudarantį ar investicinei bendrovei priklausantį turtą

1. Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams. Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų asmenų turtą įsigyti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai taikomi investicinės bendrovės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams.

3. Valdymo įmonė, veikianti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita, neturi teisės skolinti ir teikti kreditų, o investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.

4. Investicinis fondas ar investicinė bendrovė negali sudaryti sandorių dėl jų turtą sudarančių perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių jie neturi, pardavimo.

5. Investicinė bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.

6. Šiame straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VIII skyriuje.

 

23 straipsnis.       Investicinės bendrovės sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas

1. Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti.

2. Investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jeigu bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlygio valdymo įmonei ir depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma.

 

24 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto proceso ypatumai

1. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procesas vykdomas laikantis bankrotą ir atitinkamą juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procesas gali būti vykdomas tik teismo tvarka.

3. Be kitų bankrotą ir jo procedūras reglamentuojančiame įstatyme nurodytų asmenų, priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.

4. Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.

5. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas turi apie tai nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.

6. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto administratorius grąžina valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės-valdytojos akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei. Priimdamas atitinkamą sprendimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto administratorius turi veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams sąlygomis ir jų interesais.

 

25 straipsnis. Valdymo įmonės reorganizavimo, atskyrimo ir pertvarkymo procesų ypatumai

1. Valdymo įmonės reorganizavimui, atskyrimui ir pertvarkymui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.

2. Valdymo įmonė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas.

3. Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti kolektyvinio investavimo subjektus bei jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat nurodomos valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos bei terminai, turtinės ir neturtinės kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.

4. Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė privalo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka. Šiame pranešime valdymo įmonė privalo nurodyti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių turtines ir neturtines teises po reorganizavimo bei šių teisių įgijimo ir pasinaudojimo jomis terminus.

5. Reorganizuojama ar pertvarkoma valdymo įmonė savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams privalo sudaryti sąlygas ne mažiau kaip vieną mėnesį nuo jų informavimo apie valdymo įmonės reorganizavimą ar pertvarkymą reikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.

6. Informacija apie reorganizavimo, pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui, priežiūros institucijai.

7. Reorganizuojama valdymo įmonė, gavusi priežiūros institucijos leidimą, gali be kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių sutikimo perduoti kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei, prieš tai sudariusi sąlygas tinkamai įgyvendinti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teises.

8. Po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu ar savo iniciatyva panaikina licenciją.

9. Jeigu reorganizuojant valdymo įmonę įsteigiama nauja įmonė, ji šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti valdymo įmonės licenciją.

10. Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios naujos tos pačios teisinės formos valdymo įmonės. Valdymo įmonės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.

 

26 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidavimo proceso ypatumai

1. Valdymo įmonė visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyva gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę yra panaikinusi visus savo valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija.

2. Jeigu valdymo įmonė priverstinai likviduojama įstatymų nustatyta tvarka, likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius privalo sudaryti sąlygas likviduojamos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams šiame įstatyme nustatyta tvarka pateikti paraišką išpirkti savo turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų. Likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius yra atsakingas už tai, kad likvidavimo proceso metu valdymo įmonės veiksmai atitiktų šio įstatymo reikalavimus.

3. Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.

4. Priėmus sprendimą likviduoti investicinę bendrovę, likvidatorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pateikti priežiūros institucijai tokios investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinės bendrovės sprendimo likviduoti priėmimo dienos duomenis, šio rinkinio audito išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą.

5. Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti parduodamas veikiant geriausiomis investicinės bendrovės akcininkams sąlygomis ir jų interesais. Su akcininkais atsiskaitoma pinigais.

6. Investicinės bendrovės likvidatorius priežiūros institucijai privalo teikti informaciją apie likvidavimo, įskaitant atsiskaitymą su investicinės bendrovės akcininkais, eigą ir pateikti šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PAREIGA TEIKTI INFORMACIJĄ

 

27 straipsnis.       Pareiga parengti prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, periodines ataskaitas ir statistinių duomenų ataskaitas

Valdymo įmonė kiekvienam savo valdomam kolektyvinio investavimo subjektui privalo parengti:

1) prospektą;

2) pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;

3) kiekvienų finansinių metų ataskaitą (toliau – metų ataskaita);

4) kiekvienų finansinių metų pusmečio (pirmų 6 mėnesių) ataskaitą (toliau – pusmečio ataskaita);

5) statistinių duomenų ataskaitą.

 

28 straipsnis. Prospektas, periodinės ataskaitos ir statistinių duomenų ataskaitos

1. Prospekte turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Prospekte turi būti aiškiai ir suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis. Kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti galiojantį prospektą, parengtą pagal šį įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, arba šio straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju – pagal Vertybinių popierių įstatymą ir Reglamentą (ES) 2017/1129.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2360 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11982)

 

2. Metų ataskaitoje turi būti pateikta priežiūros institucijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje.

3. Statistinių duomenų ataskaitoje pateikiama priežiūros institucijos nustatyta informacija, reikalinga priežiūros institucijos, kitų valstybės institucijų funkcijoms vykdyti.

4. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai turi būti pateikiami kaip prospekto priedai. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pridėti nebūtina, jeigu investuotojams pranešama, kad jų pageidavimu šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.

5. Jeigu prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektas per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos pataisomas ir nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pateikiamas priežiūros institucijai.

6. Priežiūros institucija nustato, kokia informacija turi būti pateikiama prospekte, metų, pusmečio ir statistinių duomenų ataskaitose, jų formą ir jų pateikimo priežiūros institucijai tvarką.

7. Kai Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė valdo kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, ji priežiūros institucijai turi pateikti šio kolektyvinio investavimo subjekto prospektą ir visus jo pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas.

8.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2360 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11982)

 

Jeigu valdymo įmonė savo valdomam specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui, vadovaudamasi Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 nuostatomis, privalo parengti prospektą, skirtą konkrečiai akcijų ar investicinių vienetų emisijai, viešai skelbti periodinę informaciją, tokiu atveju:

1) prospektas rengiamas vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 nuostatomis;

2) periodinė informacija rengiama ir skelbiama vadovaujantis atitinkamai Vertybinių popierių įstatymo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

 

29 straipsnis. Prospekto ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka

1. Valdymo įmonė kiekvienam savo valdomam kolektyvinio investavimo subjektui privalo paskelbti prospektą, metų ataskaitą ir pusmečio ataskaitas.

2. Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir pateikiamos priežiūros institucijai tokiais terminais:

1) metų ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;

2) pusmečio ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

3. Prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti nemokamai pateikiamos to pageidaujantiems investuotojams. Prospektas pateikiamas patvariojoje laikmenoje arba pateikiant nuorodą į interneto svetainę, o popieriuje išspausdinta prospekto kopija investuotojų prašymu jiems pateikiama nemokamai.

4. Metų ir pusmečio ataskaitų popieriuje išspausdintos kopijos investuotojų prašymu jiems pateikiamos nemokamai.

5. Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti prieinamos investuotojams prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente nurodytu būdu.

 

30 straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas

NETEKO GALIOS:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1872 (nuo 2022 01 01 – remiantis

2019 12 12 įstatymu Nr. XIII-2655 (TAR, 2019, Nr. 2019-20827))

(TAR, 2018, Nr. 2018-21887)

 

301 straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas

KEISTA:

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2022 04 29)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

1. Rengiant pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, turi būti vadovaujamasi Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytais reikalavimais arba, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas siūlomas profesionaliesiems investuotojams, – pasirinktinai šio straipsnio 2–7 dalyse nustatytais reikalavimais arba Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytais reikalavimais.

KEISTA:

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

2. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti aiškiai nurodyti žodžiai „pagrindinė informacija investuotojams“ ir pateikiama visa investuotojams reikalinga informacija apie esmines kolektyvinio investavimo subjekto savybes, kurios pagrindu jie galėtų suprasti jiems siūlomo kolektyvinio investavimo subjekto esmę bei jam būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

KEISTA (dalies numeris):

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

3. Siekiant, kad informaciją būtų galima palyginti, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti parengtas laikantis Europos Komisijos patvirtintos formos. Rengiant pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat turi būti vadovaujamasi 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba svetainėje, ir laikomasi priežiūros institucijos nustatytų pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir formos reikalavimų.

KEISTA (dalies numeris):

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

4. Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, Lietuvos Respublikos investuotojams turi būti pateikiamas iš originalo kalbos į lietuvių kalbą be jokių pakeitimų ar papildymų išverstas pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas.

KEISTA (dalies numeris):

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

5. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas laikomas ikisutartine informacija. Jame pateikta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti ir turi atitikti prospekte esamą informaciją.

KEISTA (dalies numeris):

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

6. Vadovaujantis vien pagrindinės informacijos investuotojams dokumente ar jo vertime pateikta informacija, civilinė atsakomybė valdymo įmonei neatsiranda, išskyrus atvejį, kai dokumente pateikta informacija yra klaidinanti, netiksli ar neatitinka prospekte pateiktos informacijos. Apie tai turi būti aiškiai įspėta pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.

KEISTA (dalies numeris):

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

7. Priežiūros institucija detalizuoja pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio, formos ir jo pateikimo investuotojams tvarkos reikalavimus.

KEISTA (dalies numeris):

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

31 straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento pateikimo tvarka

KEISTA:

1. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1872 (nuo 2022 01 01 – remiantis

2019 12 12 įstatymu Nr. XIII-2655 (TAR, 2019, Nr. 2019-20827))

(TAR, 2018, Nr. 2018-21887)

2. 2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2022 04 29)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

1. Teikiant pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, turi būti vadovaujamasi Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytais reikalavimais arba, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas siūlomas profesionaliesiems investuotojams, – pasirinktinai šio straipsnio 2–7 dalyse nustatytais reikalavimais arba Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytais reikalavimais.

KEISTA:

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

2. Valdymo įmonė, prieš sudarydama su investuotoju susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo, privalo investuotojui pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos valdymo įmonės vardu platinami per tarpininkus, valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas būtų pateiktas investuotojui prieš sudarant su juo susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo.

KEISTA (dalies numeris):

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

3. Valdymo įmonė privalo investicinių produktų teikėjų ir tarpininkų, kurie platina atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ne valdymo įmonės vardu arba konsultuoja investavimo į kolektyvinio investavimo subjektus ar produktus, sudarančius galimybę investuoti į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus, klausimais, prašymu pateikti jiems atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą.

KEISTA (dalies numeris):

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti tarpininkai privalo investuotojams pateikti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

KEISTA:

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

5. Valdymo įmonė pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą turi nemokamai pateikti investuotojui patvariojoje laikmenoje, pateikdama nuorodą į interneto svetainę arba investuotojo prašymu pateikti popieriuje išspausdintą pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopiją.

KEISTA (dalies numeris):

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

6. Valdymo įmonė privalo nuolat atnaujinti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir naujausią šio dokumento versiją skelbti savo interneto svetainėje.

KEISTA (dalies numeris):

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

7. Valdymo įmonė privalo pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir visus jo pakeitimus nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pateikti priežiūros institucijai.

KEISTA (dalies numeris):

2022 04 21 įstatymu Nr. XIV-1034 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-08779)

 

32 straipsnis.       Informavimas apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus

1. Valdymo įmonė apie visus esminius kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams įtakos turinčius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (ar) prospekto pakeitimus privalo raštu pranešti kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui ir sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui priežiūros institucijos nustatyta tvarka pareikalauti išpirkti jam priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.

2. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą nustato priežiūros institucija.

 

33 straipsnis. Kainos skelbimas

1. Valdymo įmonė privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai investicinius vienetus ar akcijas parduoda arba išperka.

2. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė-valdytoja privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jeigu priežiūros institucija sutinka, kad skelbiant rečiau kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams žalos nebus padaryta, kainos gali būti skelbiamos kartą per mėnesį.

3. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo reikalavimų.

 

34 straipsnis. Reklaminio pobūdžio informacija

1. Rengiant investuotojams skirtą reklaminio pobūdžio informaciją ir ją viešinant, turi būti vadovaujamasi šio įstatymo, Reglamento (ES) 2017/1129 ir Reglamento (ES) 2019/1156 nuostatomis.

KEISTA:

1. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2360 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11982)

2. 2019 12 12 įstatymu Nr. XIII-2654 (nuo 2019 12 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-20824)

3. 2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-801 (nuo 2021 12 29)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27379)

 

2. Skelbiamoje kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti lyginamojo indekso.

 

III SKYRIUS

DEPOZITORIUMAS

 

35 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui ir depozitoriumo veikla

1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugo vienas depozitoriumas. Depozitoriumo paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine depozitoriumo ir valdymo įmonės sutartimi. Šioje sutartyje, be kita ko, turi būti aptartas keitimasis informacija, reikalinga depozitoriumui pavestoms funkcijoms atlikti.

2. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti licencijuota kredito įstaiga, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas, arba Lietuvos Respublikoje įsteigta arba Lietuvos Respublikoje turinti registruotą buveinę ar padalinį licencijuota finansų maklerio įmonė, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas finansinių priemonių saugojimo ir administravimo klientų sąskaita paslaugas ir kurios tiek nuosavos lėšos, tiek pradinis kapitalas yra ne mažesni kaip 750 000 eurų.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-825 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27716)

 

3. Depozitoriumas privalo turėti savo veiklai reikalingas priemones ir procedūras ir jas naudoti arba taikyti.

4. Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir užtikrinti, kad:

1) investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;

2) investicinių vienetų arba akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;

3) jis vykdytų valdymo įmonės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimams;

4) atlyginimas ir pajamos už sandorius dėl kolektyvinio investavimo subjekto turto per nustatytą laiką būtų pervesti į investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;

5) investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus.

5. Depozitoriumas privalo valdymo įmonei pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, įskaitant tikslius duomenis ir informaciją apie kolektyvinio investavimo subjektui priklausantį turtą.

6. Depozitoriumas užtikrina tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto pinigų srautų priežiūrą, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas. Be to, depozitoriumas užtikrina, kad visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įskaitytos į sąskaitas, atidarytas kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte, nustatytame ir prižiūrimame pagal priežiūros institucijos priimtus teisės aktus, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos. Į minėtame subjekte kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytas sąskaitas neįskaitomi to subjekto ir depozitoriumo nuosavi pinigai.

7. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 138 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

8. Depozitoriumas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar steigimo dokumentų pažeidimus.

9. Depozitoriumas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka privalo priežiūros institucijos reikalavimu pateikti jai visą informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia atliekant depozitoriumo, kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės priežiūrą.

10. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.

11. Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 19 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų.

12. Depozitoriumas neturi teisės vykdyti su kolektyvinio investavimo subjektu arba jo valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti kolektyvinio investavimo subjekto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, valdymo įmonės ir savo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas būtų atskyręs depozitoriumo funkcijų atlikimą nuo kitų savo funkcijų, galinčių sukelti interesų konfliktą, o galimi interesų konfliktai būtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti, valdomi, stebimi ir atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.

 

36 straipsnis. Depozitoriume saugomo turto teisinis režimas

1. Kai yra saugomos finansinės priemonės, trauktinos į apskaitą depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos šios finansinės priemonės būtų saugomos ir traukiamos į apskaitą depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktais, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, kad visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui.

2. Kai siekiama saugoti kitą turtą, įskaitant finansines priemones, kurios perduodamos depozitoriumui fiziškai, depozitoriumas patikrina kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybės teisę į tokį turtą ir įtraukia šį turtą į apskaitą. Vertinant, ar turtas yra kolektyvinio investavimo subjekto, vadovaujamasi kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės pateikta informacija, dokumentais ir, jeigu tai yra įmanoma ir reikalinga, kitais įrodymais. Depozitoriumas šią informaciją privalo nuolat atnaujinti.

3. Depozitoriume ar kitoje įmonėje saugomas turtas negali būti naudojamas depozitoriumo ar kitos įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, sąskaita. Saugomo turto naudojimas savo sąskaita apima bet kokį sandorį dėl saugomo turto, įskaitant pervedimą, įkeitimą, pardavimą, skolinimą, bet jais neapsiribojant.

4. Depozitoriume saugomas turtas gali būti naudojamas tik tais atvejais, kai:

1) turtas naudojamas kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita;

2) depozitoriumas vykdo kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės nurodymus;

3) turtas naudojamas kolektyvinio investavimo subjekto naudai ir jo interesais;

4) sandoris garantuojamas aukštos kokybės ir likvidžiu įkaitu, kurį kolektyvinio investavimo subjektas gauna pagal nuosavybės teisės perdavimo susitarimą. Įkaito rinkos vertė visada turi atitikti bent naudojamo turto rinkos vertę su rizikos priedu.

5. Depozitoriumui ir (arba) kitai įmonei, kuriai (kuriam) perduota saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, tapus nemokiems, saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto negalima paskirstyti arba realizuoti šio depozitoriumo ir (arba) šios įmonės kreditorių naudai.

 

37 straipsnis. Depozitoriumo teisė perduoti dalį savo funkcijų kitai įmonei

1. Depozitoriumas gali perduoti kitai įmonei tik turto saugojimo funkciją.

2. Turto saugojimo funkcijos perdavimas neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės ir šiame įstatyme ar kituose kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų depozitoriumui laikymosi.

3. Depozitoriumas gali turto saugojimo funkciją perduoti kitai įmonei tik tuo atveju, kai ši funkcija perduodama dėl objektyvių priežasčių. Turto saugojimo funkcijos perdavimu negali būti vengiama šiame įstatyme nustatytos depozitoriumo atsakomybės.

4. Depozitoriumas turi elgtis profesionaliai, rūpestingai ir apdairiai pasirinkdamas įmonę, kuriai planuoja perduoti turto saugojimo funkciją, periodiškai, kaip nustatyta 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (OL 2016 L 78, p. 11) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/438), peržiūrėti įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, pasirinkimą, nuolat stebėti, kaip ji atlieka šias funkcijas, vykdo veiklą ir kaip ji laikosi tvarkos, atlikdama jai perduotas funkcijas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/438.

5. Depozitoriumas turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, visada atitiktų šias sąlygas:

1) įmonės struktūra, atsakingų valdymo organo narių ir darbuotojų kompetencija yra tinkamos ir proporcingos depozitoriumo perduoto saugoti turto pobūdžiui ir sudėtingumui;

2) įmonei taikomi tokių įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra pagal atitinkamą jurisdikciją ir auditas;

3) įmonė depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą atskiria nuo nuosavo ir depozitoriumo klientų turto taip, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, koks turtas priklauso atitinkamam depozitoriumo klientui;

4) įmonė imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad įmonei tapus nemokiai jai depozitoriumo perduotas saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtas nebūtų paskirstytas arba realizuotas įmonės kreditorių naudai;

5) įmonė laikosi šio įstatymo 35 straipsnio 1 ir 12 dalyse, 36 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ir 38 straipsnio 3 dalyje depozitoriumui nustatytų reikalavimų.

6. Kai pagal trečiosios valstybės teisę reikalaujama, kad tam tikras kolektyvinio investavimo subjekto finansines priemones saugotų toje valstybėje įsteigta įmonė, ir toje valstybėje nėra įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, depozitoriumas gali perduoti savo funkcijas toje valstybėje įsteigtai įmonei tik tiek, kiek tai yra reikalaujama pagal trečiosios valstybės teisę, ir tik tol, kol nėra toje valstybėje įsteigtų įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas.

7. Depozitoriumo funkcijas perduoti pagal šio straipsnio 6 dalį galima tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai yra iš anksto kolektyvinio investavimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoti apie funkcijų perdavimą, įskaitant informavimą apie su funkcijų perdavimu susijusią riziką, ir jo aplinkybes, taip pat apie tai, kad funkcijų perdavimas yra būtinas dėl trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytų suvaržymų, ir kai kolektyvinio investavimo subjektas ar valdymo įmonė raštu nurodo depozitoriumui perduoti tokio kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimą tai trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei.

8. Įmonė, kuriai depozitoriumas perdavė turto saugojimo funkciją, gali šią funkciją perduoti kitai įmonei, jeigu ši atitinka visus šiame įstatyme nustatytus depozitoriumo funkcijų perdavimui taikomus reikalavimus ir apie tokį perdavimą pateikiamas pranešimas depozitoriumui. Šiuo atveju tokiai įmonei mutatis mutandis taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

9. Depozitoriumo funkcijų perdavimu nelaikomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos arba panašios trečiųjų valstybių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos.

 

38 straipsnis. Laikinas valdymo perdavimas depozitoriumui

1. Jeigu valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą sustabdoma arba pasibaigia, o kitai valdymo įmonei kolektyvinio investavimo subjekto valdymas neperduodamas, valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės valdyti turtą sustabdymą ar pasibaigimą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo subjekto laikiną valdymą perima depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jeigu įstatymuose arba kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip.

2. Depozitoriumas perima kolektyvinio investavimo subjekto valdymą laikotarpiui, kuriam sustabdoma valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Tuo atveju, kai valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti panaikinamas depozitoriumo valdybos sprendimu arba likviduojamas depozitoriumo valdybos iniciatyva. Jeigu depozitoriumo valdyba nepanaikina kolektyvinio investavimo subjekto ar neinicijuoja jo likvidavimo per įstatymo nustatytą terminą, priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą panaikinti kolektyvinio investavimo subjektą arba inicijuoti jo likvidavimą.

3. Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės veikla, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus.

 

39 straipsnis. Depozitoriumo atsakomybė

1. Depozitoriumas atsako kolektyvinio investavimo subjektui ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams už saugomų ir kitoms įmonėms perduotų saugoti finansinių priemonių praradimą.

2. Kai prarandamos finansinės priemonės, saugomos depozitoriume, įskaitant atvejus, kai depozitoriumas turto saugojimo funkciją perduoda kitai įmonei, depozitoriumas privalo per įmanomai trumpiausią laiką nuo praradimo paaiškėjimo dienos grąžinti kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančiai valdymo įmonei tokios pačios rūšies finansines priemones arba atitinkamą sumą, kuri nustatoma pagal finansinės priemonės rinkos kainą praradimo momentu.

3. Depozitoriumas, aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai atlikęs savo funkcijas pagal šį įstatymą, privalo kolektyvinio investavimo subjektui ir (arba) jo dalyviui atlyginti ir visus kitus su netinkamu depozitoriumo funkcijų atlikimu susijusius nuostolius.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta depozitoriumo atsakomybė negali būti panaikinta arba apribota rašytiniu ar kitokiu susitarimu. Toks susitarimas negalioja ir yra niekinis.

5. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai gali pareikalauti depozitoriumo atsakomybės tiesiogiai iš depozitoriumo arba netiesiogiai per valdymo įmonę su sąlyga, kad dėl to neatsiras pakartotinis žalos atlyginimas arba dalyviams nebus taikomos nevienodos sąlygos.

6. Depozitoriumas atleidžiamas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės, jeigu įrodo, kad jo saugomos ir kitoms įmonėms perduotos saugoti finansinės priemonės buvo prarastos dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio padarinių nebūtų galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų.

 

40 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas ir sutarties su depozitoriumu pateikimas

1. Kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą. Šiuo atveju sudaroma sutartis su nauju kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu. Nauja sutartis turi būti pateikta priežiūros institucijai per 5 darbo dienas nuo pasirašymo dienos.

2. Priežiūros institucija turi būti informuojama apie su depozitoriumu sudarytos sutarties pakeitimus su paaiškinimais, kokios sutarties nuostatos keitėsi. Sutarties su depozitoriumu pakeitimai su paaiškinimais arba nauja sutartis priežiūros institucijai turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo pasirašymo dienos.

3. Jeigu depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo įmonei pakeisti depozitoriumą.

 

IV SKYRIUS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

 

41 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, rūšys ir tipai

1. Vadovaujantis šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami ir veikti kaip investicinės bendrovės arba investiciniai fondai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.

2. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti steigiami tik kaip investiciniai fondai arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės. Draudžiama steigti uždarojo tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

3. Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti steigiami šių rūšių specialieji kolektyvinio investavimo subjektai:

1) kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai;

2) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektai;

3) privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektai;

4) kolektyvinio investavimo subjektai, investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus.

4. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti atvirojo tipo (atvirojo tipo investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždarojo tipo (uždarojo tipo investiciniai fondai ar uždarojo tipo investicinės bendrovės).

 

42 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų dydis

1. Kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne mažesni kaip:

1) investicinio fondo – 300 000 eurų;

2) investicinės bendrovės – 600 000 eurų.

2. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto kiekvieno subfondo grynieji aktyvai turi būti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti grynieji aktyvai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi:

1) 6 mėnesius nuo investicinio fondo veiklos pradžios, kaip ji nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 ar 3 dalyje;

2) 12 mėnesių nuo investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencijos išdavimo dienos, kaip ji nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, arba investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, veiklos pradžios, kaip ji nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 ar 3 dalyje.

4. Jeigu įsteigtas naujas kolektyvinio investavimo subjektas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nesukaupia reikalaujamo grynųjų aktyvų dydžio, jo valdymo įmonė privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.

5. Jeigu investicinio fondo grynieji aktyvai tampa mažesni kaip 330 000 eurų, o investicinės bendrovės – mažesni kaip 660 000 eurų, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu turi būti pranešama priežiūros institucijai. Pranešime turi būti išdėstytos grynųjų aktyvų vertės sumažėjimo priežastys ir numatomos priemonės padėčiai ištaisyti.

6. Jeigu per 6 mėnesius nuo dienos, kai grynieji aktyvai tampa mažesni, negu reikalaujama, padėtis nėra ištaisoma, valdymo įmonė privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.

7. Jeigu valdymo įmonė nesiima šio straipsnio 4, 5 ar 6 dalyje nurodytų veiksmų arba nepanaikina ar nelikviduoja kolektyvinio investavimo subjekto per protingą terminą, priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą pripažinti netekusiu galios priežiūros institucijos leidimą patvirtinti investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, panaikinti investicinį fondą arba investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencijos galiojimą.

 

43 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (ar) serijos

1. Kolektyvinio investavimo subjektas gali turėti skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų. Investicinių vienetų ar akcijų skirstymas į klases ir (ar) serijas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais ir nediskriminuoti kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir jo dalyvių.

2. Skirtingos investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (ar) serijos, skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų turinčių investuotojų teisės ir pareigos bei taikomi apribojimai turi būti atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.

3. Viena investicinės bendrovės akcija, nepaisant jos vertės, klasės ir (ar) serijos, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime suteikia akcininkui vieną balsą.

4. Skirtingų klasių ir (ar) serijų kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai turi būti įtraukti į apskaitą atskirai nuo kitų klasių ir (ar) serijų šio subjekto investicinių vienetų.

 

44 straipsnis. Investicinis fondas

1. Investicinį fondą sudarantis turtas padalytas į investicinius vienetus.

2. Valdymo įmonė investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise.

3. Į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius investicinio fondo investicinius vienetus. Investicinio fondo dalyvis už investicinio fondo vardu prisiimtus įsipareigojimus atsako tik jam priklausančių investicinio fondo vienetų verte.

4. Kiekvieną investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas į apskaitą atskirai.

 

45 straipsnis. Lyginamasis indeksas

1. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą.

2. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją.

3. Priežiūros institucija nustato lyginamajam indeksui taikomus reikalavimus.

4. Skelbdama kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė privalo juos lyginti su lyginamuoju indeksu priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas pagrindinės informacijos investuotojams dokumente skelbiamiems kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatams. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitoje.

5. Valdymo įmonė privalo patvirtinti taisykles, nustatančias kolektyvinio investavimo subjekto lyginamojo indekso pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.

 

46 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos keitimas

1. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu.

2. Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas.

3. Iš esmės keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams turi būti iš anksto pranešta subjekto steigimo dokumentuose ar prospekte nustatyta tvarka.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti jiems priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be papildomų atskaitymų. Apie šią teisę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO TVARKA

 

47 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas

1. Investuotojas investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas sutartį su valdymo įmone ar investicinių vienetų ar akcijų platintoju.

2. Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitą, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje ir šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padarytas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos yra išleidžiami ne kiekvieną dieną, įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padaromas nedelsiant, kai išleidžiami investiciniai vienetai ar akcijos. Jeigu papildomų investicinių vienetų ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.

3. Vadovaujantis šiuo įstatymu įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

4. Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti kitu negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) tokia galimybė nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose;

2) investicinius vienetus ar akcijas įsigyja profesionalieji investuotojai arba tarpininkai, kurie platina šiuos investicinius vienetus ar akcijas ir juos įgyja neprofesionaliųjų investuotojų sąskaita ir jų naudai;

3) tokie investiciniai vienetai ar akcijos priskiriami atskirai klasei;

4) valdymo įmonei pateikiamos tinkamą prievolės šio straipsnio 5 dalyje nustatytu terminu apmokėti įsigyjamus investicinius vienetus ar akcijas įvykdymą užtikrinančios priemonės;

5) sutartyje dėl investicinių vienetų ar akcijų įsigijimo nustatyta, kad investicinių vienetų ar akcijų įgijėjas įstatymų ir steigimo dokumentų nustatytas turtines ir neturtines teises, išskyrus nuosavybės teisę, įgyja tik apmokėjęs investicinius vienetus ar akcijas;

6) valdymo įmonė taiko veiksmingas investicinių vienetų ar akcijų apmokėjimo rizikos valdymo priemones ir procedūras.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju investiciniai vienetai ar akcijos turi būti apmokėti per 3 darbo dienas nuo investicinių vienetų ar akcijų išleidimo dienos.

 

48 straipsnis. Tiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas

1. Valdymo įmonė, prieš siūlydama investuotojui įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, turi pasiūlyti jam pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis.

2. Atsižvelgdama į investuotojo pateiktą informaciją, valdymo įmonė turi įvertinti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami šiam investuotojui. Jeigu valdymo įmonė, įvertinusi investuotojo pateiktą informaciją, nustato, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos konkrečiam investuotojui yra netinkami, ji privalo investuotoją apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

3. Jeigu investuotojas atsisako suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, valdymo įmonė privalo įspėti investuotoją, kad jo atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia valdymo įmonei nustatyti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

4. Valdymo įmonė gali priimti paraišką įsigyti investicinių vienetų ar akcijų ir nesurinkusi informacijos apie investuotojo žinias ir patirtį investavimo srityje bei neįvertinusi, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas vyksta investuotojo iniciatyva;

2) investuotojas buvo įspėtas, kad konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platinanti valdymo įmonė neturi pareigos įvertinti siūlomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų tinkamumo investuotojui, todėl investuotojas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta investuotojo interesų apsauga, kuri numatyta teikiant kitas paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma;

3) valdymo įmonė vengia interesų konfliktų.

5. Priežiūros institucija detalizuoja šiame straipsnyje nustatytus tiesioginio investicinių vienetų ar akcijų platinimo reikalavimus.

 

49 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų vertė ir kaina

1. Investicinio vieneto ar akcijos vertė nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus. Investicinio vieneto ar akcijos kaina yra lygi jo ar jos vertei, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2. Nustatant investicinio vieneto ar akcijos kainą, galima:

1) prie vertės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, pridėti su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydį (jeigu tai numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė;

2) iš vertės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, atimti su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išpirkimu susijusių atskaitymų dydžio sumą tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžio suma nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė.

 

50 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais ir tvarka, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.

 

51 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas

1. Valdymo įmonė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos kaina, jeigu paraiška pateikiama iki valdymo įmonės nustatyto paraiškos priėmimo laiko pabaigos. Jeigu paraiška pateikiama po nustatyto laiko, investiciniai vienetai ar akcijos privalo būti išpirkti kitos darbo dienos po paraiškos pateikimo kaina, išskyrus paraišką išpirkti nekilnojamojo turto, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicinius vienetus ar akcijas (tokios paraiškos anuliuojamos).

2. Valdymo įmonės veiksmai, kurių ji imasi siekdama užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų biržos vertė labai nesiskirtų nuo šio subjekto grynųjų aktyvų vertės, priskiriami prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo.

3. Atsiskaityti už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos.

4. Atsiskaitymo už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas tvarka nustatyta kituose atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose šio įstatymo straipsniuose.

5. Paraišką išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių, turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos rašytinės formos.

 

52 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas ir atnaujinimas

1. Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė ir priežiūros institucija.

2. Sustabdyti išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus.

3. Išpirkimas gali būti sustabdomas, jeigu:

1) tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus nuo galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar išpirkimo kainos kritimo, kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis ir sumažėjusi investicinių priemonių portfelio vertė;

2) nepakanka lėšų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas;

3) tokią poveikio priemonę šio įstatymo nustatyta tvarka pritaiko priežiūros institucija.

4. Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo momento draudžiama:

1) priimti paraiškas išpirkti investicinius vienetus ar akcijas;

2) atsiskaityti už investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos išpirkti buvo pareikalauta iki nutarimo sustabdyti išpirkimą priėmimo.

5. Jeigu sprendimą sustabdyti išpirkimą priėmė priežiūros institucija, teisę jį atnaujinti turi tik priežiūros institucija arba teismas, arba Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, panaikinę tokį sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė.

6. Apie išpirkimo sustabdymą ir išpirkimo atnaujinimą nedelsiant raštu turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas išpirkimas, taip pat priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse, – ir kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės informavimo priemones, o investuotojus, ketinančius pateikti paraišką įsigyti tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, valdymo įmonė privalo apie išpirkimo sustabdymą ir išpirkimo atnaujinimą informuoti raštu.

 

53 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimo ypatumai

1. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veiklos licenciją ir (arba) priežiūros institucijos leidimą patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įstatus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą investicinę kintamojo kapitalo bendrovę.

2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų.

3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.

4. Tik visiškai apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

SUDĖTINIAI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

 

54 straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai

1. Sudėtinės investicinės bendrovės įstatuose šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ir 8 punktuose, 130 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną sudėtinę investicinę bendrovę sudarantį subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:

1) subfondo pavadinimas;

2) laikotarpis, kuriam įsteigtas subfondas;

3) subfondo valiuta;

4) informacija, kad investicinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

2. Sudėtinio investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9, 12, 14, 15, 17, 18 punktuose ir 130 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną sudėtinį investicinį fondą sudarantį subfondą. Papildomai apie kiekvieną subfondą sudėtinio investicinio fondo taisyklėse turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.

3. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose taip pat turi būti nurodoma:

1) subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka;

2) naujų subfondų steigimo tvarka.

 

55 straipsnis.       Sudėtiniams kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi reikalavimai

1. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, nustatytų šiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.

2. Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo 138 straipsnio nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai. Kiekvienam subfondui atskirai netaikomos šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios mutatis mutandis taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

3. Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtą privalo saugoti vienas depozitoriumas.

4. Kiekvieną subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.

5. Vieną subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems asmenims padengti.

6. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą prospektą. Kai subfondo investicinių vienetų ar akcijų emisijai taikomas Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 nustatytas reikalavimas parengti prospektą, papildomai turi būti parengtas atskiras subfondo prospektas. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti rengiamas kiekvienam subfondui atskirai.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2360 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11982)

 

7. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą valdymo įmonė tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai. Išduodant nuosavybės teisės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas (nurodomi) konkretaus subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).

8. Valdymo įmonei draudžiama daryti bet kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius, sudarytus tarp jo subfondų.

9. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto subfondų jungimui taikomi šiame įstatyme kolektyvinio investavimo subjektų jungimui nustatyti reikalavimai.

 

56 straipsnis. Sudėtinės investicinės bendrovės ypatumai

Sudėtinės investicinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, sprendžiant tik su vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

 

57 straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas

1. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis gali keisti savo turimus subfondo investicinius vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip ir, kai taikoma, dalyvis atitinka to subfondo dalyviams keliamus reikalavimus. Keičiant subfondo investicinius vienetus ar akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius atskaitymus, išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su investicinių vienetų ar akcijų keitimo išlaidomis.

2. Pinigai į subfondo sąskaitą turi būti gauti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo investicinių vienetų ar akcijų išleidimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas akcijas ar investicinius vienetus išleisti tik gavus pinigus į subfondo sąskaitą gali būti netaikomas, jeigu tokia galimybė ir jos įgyvendinimo tvarka nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SPECIALIŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ IR SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ, KURIŲ INVESTICINIAI VIENETAI AR AKCIJOS PLATINAMI TIK LIETUVOS RESPUBLIKOJE, JUNGIMAS

 

58 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų jungimo principai

1. Šio skirsnio nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungimui.

2. Šiame skirsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

3. Laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formą.

4. Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas sujungimo arba prijungimo būdu.

5. Kolektyvinio investavimo subjektų sujungimas – dviejų ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų suvienijimas į naują kolektyvinio investavimo subjektą, kuriam perleidžiamas visas tų kolektyvinio investavimo subjektų turtas ir įsipareigojimai.

6. Kolektyvinio investavimo subjektų prijungimas – vieno ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų jungimas prie kito kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam perleidžiamas visas prijungiamų kolektyvinio investavimo subjektų turtas ir įsipareigojimai.

7. Kolektyvinio investavimo subjektams jungti reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.

8. Draudžiama jungti:

1) specialųjį ir suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu po jungimo liks veikti specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) skirtingų tipų specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus;

3) skirtingų rūšių specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

 

59 straipsnis. Leidimo jungti kolektyvinio investavimo subjektus išdavimo tvarka

1. Valdymo įmonė, norinti gauti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, priežiūros institucijai turi pateikti:

1) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių patvirtintą bendrųjų jungimo sąlygų projektą;

2) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, prospektą ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;

3) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pagal šio įstatymo 60 straipsnyje nustatytus reikalavimus parengtą patvirtinimo dokumentą;

4) informaciją apie jungimą, kurią jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės ketina pateikti savo dalyviams.

2. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo dienos turi teisę reikalauti, kad valdymo įmonė pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.

3. Priežiūros institucija turi teisę raštu pareikalauti, kad valdymo įmonė papildytų ir (ar) pakeistų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ketinamą teikti informaciją. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

4. Priežiūros institucija išduoda leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu:

1) planuojamas jungimas atitinka visus šio skirsnio reikalavimus ir šio skirsnio įgyvendinamuosius priežiūros institucijos teisės aktus;

2) priežiūros institucija neprieštarauja jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ketinamai teikti informacijai.

5. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus priežiūros institucija valdymo įmonei turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

6. Po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatytos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos.

7. Išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių parengto bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus nustato priežiūros institucija.

 

60 straipsnis.       Papildomos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos

Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus, ir jokių neatitikčių nenustatė.

 

61 straipsnis.       Papildomos po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditoriaus ir jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių pareigos

1. Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:

1) turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo kriterijus;

2) investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo metodą ir faktinį investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykį, nustatytą šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną.

2. Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės privalo užtikrinti, kad finansinių ataskaitų audito ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai, taip pat nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.

 

62 straipsnis.       Informacijos teikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams tvarka

1. Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės turi pateikti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną šio jungimo poveikiui dalyvių investicijai tinkamai įvertinti bei galimybei dalyviams priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio įstatymo 64 straipsnyje nurodyta teise sudaryti.

2. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti nurodyta:

1) jungimo priežastys;

2) numatomas jungimo poveikis jame dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams, įskaitant informaciją apie visus reikšmingus pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis, numatomais padariniais, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais, ir, jeigu taikoma, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas mokestinis režimas po įvykdyto jungimo gali keistis, bet jais neapsiribojant;

3) laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos;

4) visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai, įskaitant teisę gauti papildomos informacijos, teisę pareikalavus gauti finansinių ataskaitų audito ataskaitos kopiją ir teisę pasinaudoti šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, bet jomis neapsiribojant, kartu nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti;

5) kiti svarbūs procedūriniai jungimo aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo data, įskaitant sprendimo dėl investicinės bendrovės jungimo procedūrą bei kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie jungimo užbaigimą būdą, taip pat informaciją apie ketinimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą siekiant veiksmingai užbaigti jungimą, bet tuo neapsiribojant;

6) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopija.

3. Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija suteikia leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, dienos.

4. Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos valdymo įmonė privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.

5. Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir pateikimo tvarkos reikalavimus.

 

63 straipsnis. Sprendimas dėl investicinės bendrovės jungimo

Sprendimą dėl investicinės bendrovės jungimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuotąja balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Bet kuriuo atveju draudžiama nustatyti, kad šis sprendimas turi būti priimamas daugiau kaip 75 procentų visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsų.

 

64 straipsnis.       Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisė ir pasinaudojimo ja tvarka

1. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba, jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma kontrolinė jų kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.

3. Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų interesus.

 

65 straipsnis. Su jungimu susijusių išlaidų padengimas

Draudžiama iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turto arba jų dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines, administracines ar kitas išlaidas. Šis draudimas netaikomas jungime dalyvaujančiai investicinei bendrovei-valdytojai ir jos akcininkams.

 

66 straipsnis. Jungimo užbaigimo tvarka

1. Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose.

2. Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis turi būti nustatytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.

4. Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas:

1) raštu pranešti priežiūros institucijai ir pateikti jai:

a) po jungimo pasibaigusio investicinio fondo steigimo dokumentus ir prašymą pripažinti juos netekusiais galios;

b) prašymą pripažinti leidimą pritarti po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įstatams, pasirinkti depozitoriumą netekusiu galios;

c) prašymą pripažinti netekusia galios po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją;

2) paskelbti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse).

5. Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė turi Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba turi būti likviduojama.

 

67 straipsnis. Įvykdyto jungimo padariniai

1. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.

2. Įvykdyto jungimo padariniai:

1) visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;

2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais;

3) po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.

 

68 straipsnis. Patvirtinimo apie turto ir įsipareigojimų perdavimo įvykdymą tvarka

Po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui, kad kolektyvinio investavimo subjekto turto ir įsipareigojimų perdavimas įvykdytas.

 

V SKYRIUS

INVESTICINIAI FONDAI IR INVESTICINĖS KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

INVESTICINIS FONDAS

 

69 straipsnis. Investicinio fondo steigimas

Valdymo įmonės valdybos sprendime dėl investicinio fondo steigimo turi būti nurodyta:

1) investicinio fondo pavadinimas;

2) depozitoriumo pavadinimas ir buveinė;

3) investiciniam fondui įsteigti skiriama pradinė suma.

 

70 straipsnis. Investicinio fondo taisyklės

1. Investicinio fondo taisyklės turi būti patvirtintos valdymo įmonės valdybos sprendimu.

2. Investicinio fondo taisyklėse nustatomi valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių santykiai. Jose turi būti nurodyta:

1) investicinio fondo pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) valdymo įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės;

3) investicinį fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;

4) dalyvių teisės ir pareigos;

5) valdymo įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;

6) atlygio valdymo įmonei, depozitoriumui ir investicinių vienetų ar akcijų platintojui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;

7) kitų išlaidų, dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir jų apskaičiavimo metodika;

8) valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka;

9) investicinių vienetų pardavimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;

10) investicinių vienetų išpirkimo sustabdymo ir atnaujinimo pagrindai ir tvarka;

11) turto įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;

12) išpirkimo ir pardavimo kainos nustatymo tvarka;

13) informacijos apie investicinį fondą skelbimo tvarka;

14) investicinio fondo pajamų skirstymo ir (arba) reinvestavimo tvarka;

15) investicinio fondo panaikinimo pagrindai ir procedūra;

16) investicinio fondo taisyklių pakeitimo tvarka;

17) veiklos trukmė, jeigu veikla terminuota;

18) investicinių vienetų klasės ir (ar) serijos (jeigu yra), jų suteikiamos teisės ir pareigos ir taikomi apribojimai.

3. Investicinio fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančių nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tvarkų, taisyklių, procedūrų ir kitos informacijos investicinio fondo taisyklėse nurodyti nebūtina, jeigu jos nesiskiria nuo šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytųjų ir tai aiškiai nurodoma investicinio fondo taisyklėse: pateikiamos nuorodos į konkrečius taikomus teisės aktus, nurodant jų taikymo mastą.

4. Jeigu pasikeičia investicinio fondo taisyklėse nurodyta informacija, investicinio fondo taisyklės turi būti pataisytos ir pateiktos priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

5. Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinio fondo taisykles netaikomas, tačiau valdymo įmonė turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo taisyklių atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintas investicinio fondo taisykles. Atvejus, kurie yra laikomi investicinio fondo taisyklių atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.

 

71 straipsnis. Investicinio fondo dalyvių teisės

1. Investicinio fondo dalyvis turi šias teises:

1) šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka gauti dalį investicinio fondo pajamų;

2) gauti likusią naikinamo investicinio fondo dalį;

3) gauti teisės aktų nustatytą informaciją apie fondą;

4) kitas šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytas teises.

2. Atvirojo tipo investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.

 

72 straipsnis. Atlygis ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos išlaidos

1. Atlygis valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokami iš investicinį fondą sudarančių lėšų.

2. Iš investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse nustatytų fondo išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės sąskaita.

 

73 straipsnis. Investicinio fondo investicinių pajamų paskirstymas

1. Investicinio fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama tik tuo atveju, jeigu tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų mokėjimo periodiškumas, investicinių pajamų dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, išmokėjimo tvarka.

2. Investicinio fondo investicinių pajamų paskirstymo teisingumą užtikrina investicinio fondo depozitoriumas, vykdydamas šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytas pareigas.

 

74 straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas

Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:

1) perdavus valdymą kitai valdymo įmonei;

2) panaikinus valdymo įmonės licencijos galiojimą;

3) pradėjus priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;

4) iškėlus valdymo įmonei bankroto bylą;

5) kitais teisės aktuose arba investicinio fondo taisyklėse numatytais atvejais.

 

75 straipsnis. Investicinio fondo panaikinimas

1. Investicinis fondas panaikinamas jį sudarantį turtą padalijus investicinio fondo taisyklėse ir šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimą panaikinti investicinį fondą gali priimti valdymo įmonės valdyba, priežiūros institucija ir depozitoriumo valdyba šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytais pagrindais.

2. Priėmus sprendimą dėl investicinio fondo panaikinimo:

1) investicinių vienetų išpirkimas ir platinimas nutraukiami;

2) šiame įstatyme nustatyti diversifikavimo reikalavimai nebetaikomi.

3. Investicinio fondo naikinimo metu paaiškėjus, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, valdymo įmonė neprivalo vykdyti likusių prievolių tais atvejais, kai valdymo įmonės prašymu priežiūros institucija patvirtina, kad nėra duomenų apie tai, kad valdymo įmonė netinkamai vykdė šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse jai nustatytas pareigas.

4. Patenkinus kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.

5. Jeigu teisme nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti naikinamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose.

6. Valdymo įmonė, panaikinusi investicinį fondą, privalo nedelsdama pateikti priežiūros institucijai tokio investicinio fondo steigimo dokumentus kartu su prašymu pripažinti juos netekusiais galios, informaciją apie atsiskaitymą su investicinio fondo dalyviais, finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinio fondo panaikinimo dienos duomenis, šio rinkinio auditoriaus išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje pateikiama šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

INVESTICINĖ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖ

 

76 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai

1. Be bendrovės įstatams Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiosios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) informacija, kad bendrovės akcininkams nėra suteikiama pirmumo teisė įsigyti bendrovės naujų išleidžiamų akcijų, arba šios teisės įgyvendinimo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatyme;

3) akcijų pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;

4) investavimo strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;

5) akcijų išpirkimo sustabdymo ir atnaujinimo pagrindai ir tvarka;

6) pajamų (tarp jų ir dividendų, dividendų už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį) bendrovės akcininkams išmokėjimo tvarka;

7) grynųjų aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;

8) išlaidų struktūra ir jų padengimo tvarka, atlygio depozitoriumui dydis, taip pat galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;

9) valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tvarkų, taisyklių ir kitos informacijos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu jos nesiskiria nuo nustatytųjų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Akcinių bendrovių įstatyme ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose, pateikiant nuorodas į taikomus teisės aktus ir jų taikymo mastą.

3. Įstatinio kapitalo dydžio, akcijų skaičiaus ir akcijos nominaliosios vertės įstatuose nurodyti neprivaloma. Juose gali būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų.

4. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vadovo ir kitų valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos valdymas neperduodamas valdymo įmonei.

5. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar papildymai registruojami Juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria priežiūros institucija.

6. Jeigu pasikeičia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta informacija, įstatai turi būti pataisyti ir pateikti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

7. Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus netaikomas, tačiau valdymo įmonė turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo įstatų atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintus įstatus. Atvejus, kurie yra laikomi investicinės bendrovės įstatų atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.

8. Jeigu investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų, dokumentas, kuriuo patvirtinamas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pasirašytojo kapitalo dydis (pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma arba grynųjų aktyvų vertė, kai akcijos neturi nominaliosios vertės), apskaičiuotas ataskaitinių finansinių metų pabaigos dieną, per 30 dienų nuo bendrovės ataskaitinių finansinių metų pabaigos turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

 

77 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos

1. Visos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios vardinės.

2. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas, obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas išpirkti.

3. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

 

78 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutartis

1. Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo sutartyje turi būti nustatyta:

1) investicinės veiklos tikslai ir būdai;

2) atlygio valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka;

3) valdybos funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė;

4) valdymo įmonės įgaliojimai palaikant santykius su depozitoriumu ir kitomis institucijomis;

5) informacija, kurią valdymo įmonė teiks šiai investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;

6) pavedamo valdyti investicinių priemonių portfelio sudėtis, rinkos vertė;

7) atsakomybė už įsipareigojimų neįvykdymą;

8) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo sutarties kopija turi būti pateikiama priežiūros institucijai ir depozitoriumui.

 

VI SKYRIUS

SUDERINTIEJI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTAVIMO TAISYKLĖS

 

79 straipsnis. Investavimo objektai

1. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik:

1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, prekybos sąrašą, ir (arba)

2) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba)

3) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jeigu ši rinka yra nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, ir (arba)

4) išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir jeigu jie bus įtraukti į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo jų išleidimo (jeigu tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje, ji turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose), ir (arba)

5) šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos, ir (arba)

6) indėliai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, ir (arba)

7) šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (arba)

8) šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės.

2. Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės:

1) išleistos arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės ar centrinio banko, Europos Centrinio Banko, Europos Sąjungos ar Europos investicijų banko, trečiosios valstybės vyriausybės ar vieno iš federacinę valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, ar

2) išleistos subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, ar

3) išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti, negu nustatyti Europos Sąjungoje, ar

4) išleistos priežiūros institucijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10 milijonų eurų ir kuri rengia ir skelbia konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei atlieka įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą.

4. Į šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų.

5. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus.

6. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektą sudaro daugiau negu vienas subfondas, šio skirsnio nuostatos taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

7. Priežiūros institucija turi teisę detalizuoti šiame įstatyme nustatytus suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.

8. Kai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja prisiima riziką, susijusią su pakeitimu vertybiniais popieriais, kuris nebeatitinka 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL 2017 L 347, p. 35), nustatytų reikalavimų, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja veikia ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų kuo labiau atsižvelgdamos į investuotojų interesus.

 

INFOLEX PASTABA: 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1872 (TAR, 2018, Nr. 2018-21887) nustatyta, kad 79 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2019 01 01.

 

80 straipsnis. Investicinių priemonių portfelio diversifikavimas

1. Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.

2. Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, jeigu jų emitentui taikoma riziką ribojanti priežiūra).

3. Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

4. Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

5. Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija gali leisti investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jeigu tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

6. Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio emitentui tapus nemokiam obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, jei tokios obligacijos išleistos iki 2022 m. liepos 7 d., arba investicijos į padengtąsias obligacijas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1343 (nuo 2022 07 22)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15417)

 

7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leidžiama 40 procentų riba. Šio straipsnio 1–6 dalyse ir šio įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ar įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

8. Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.

 

81 straipsnis.       Draudimas turėti esminį poveikį vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones išleidžiančiam asmeniui

1. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors akcijas išleidžiančio asmens akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turimomis to asmens akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių akcijas išleidžiančio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime.

2. Kolektyvinio investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:

1) 10 procentų visų balso teisių nesuteikiančių akcijas išleidžiančio asmens akcijų;

2) 10 procentų visų vertybinius popierius išleidžiančio asmens obligacijų ir kitokių formų ne nuosavybės vertybinių popierių;

3) 25 procentus kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų;

4) 10 procentų vieno pinigų rinkos priemones išleidžiančio asmens išleistų pinigų rinkos priemonių.

3. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų ribų galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama.

4. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar už kurias garantavo valstybė ar savivaldybės.

 

82 straipsnis.       Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

1. Indekso investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas toks investicinis fondas ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių steigimo dokumentuose numatytas vienintelis tikslas – atkartoti priežiūros institucijos pripažintą akcijų, obligacijų ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias sąlygas:

1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai diversifikuota;

2) indeksas gerai atspindi rinkos, su kuria jis yra susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;

3) indeksas ir jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti tai pačiai glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jeigu toje grupėje veikia veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.

2. Į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitokių formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Priežiūros institucijai sutikus, jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų rinkoje, ypač reguliuojamoje rinkoje, dominuojant tam tikriems perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ar pinigų rinkos priemonėms, į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitokių formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija. Šis priežiūros institucijos sutikimas galioja tik vienam emitentui.

 

83 straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

1. Leidžiama investuoti į suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas bei į investicinius vienetus ir akcijas tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:

1) subjektų vienintelis tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (ar) kitą šiame skirsnyje numatytą likvidų turtą, subjektų investiciniai vienetai ar akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus, šie subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ir jų priežiūra yra ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, ar licencijuoti tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o priežiūros institucija bendradarbiauja su atitinkama kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija;

2) subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, negu pagal šį įstatymą nustatyta suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams;

3) subjektai apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

4) ne daugiau kaip 10 procentų subjektų grynųjų aktyvų, vadovaujantis jų steigimo dokumentais, gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

2. Į kiekvieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.

3. Bendra investicijų į kitus subjektus negu suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai suma negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

4. Susijusiais laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

 

84 straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones

1. Leidžiama investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

1) jos yra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose rinkose arba jomis prekiaujama už pirmiau nurodytų rinkų ribų;

2) jos yra susietos su šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti;

3) kita šalis sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus ir jai yra taikoma riziką ribojanti priežiūra;

4) priemones, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte.

2. Valdymo įmonė privalo:

1) riziką valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 79 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, vertę;

3) priežiūros institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

3. Priežiūros institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

4. Pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtas rizikos mastas negali būti didesnis už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant rizikos mastą, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 80 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 80 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai.

5. Rizikos mastas sandoriuose dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytuose už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali būti didesnis kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnis kaip 10 procentų grynųjų aktyvų vertės.

 

85 straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją

1. Prospekte ir reklaminio pobūdžio informacijoje investavimo strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:

1) didelė grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;

2) tikimasi, kad dėl investicinių priemonių portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų aktyvų vertė.

2. Investuotojo prašymu valdymo įmonė turi pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.

 

86 straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas

1. Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skirsnyje nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis (ji) pasinaudoja turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

2. Įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją arba leidimą patvirtinti investicinio fondo, investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, gali neatitikti šio įstatymo 80, 82 ir 83 straipsnių reikalavimų.

3. Šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

FINANSUOJAMŲJŲ IR FINANSUOJANČIŲJŲ SUBJEKTŲ STRUKTŪRA

 

87 straipsnis. Finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros reikalavimai

1. Kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas gali būti finansuojamuoju arba finansuojančiuoju subjektu, kaip nustatyta šiame skirsnyje.

2. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas, esantis finansuojančiuoju subjektu, ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų turi investuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto – finansuojamojo subjekto – investicinius vienetus ar akcijas.

3. Šio skirsnio nuostatos specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomos mutatis mutandis.

 

88 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ypatumai

1. Finansuojančiajam subjektui investuojant į finansuojamąjį subjektą ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų, šių investicijų atžvilgiu leidžiama nesilaikyti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, nurodyto vienintelio jo tikslo, taip pat nesilaikyti šio įstatymo 79 ir 80 straipsniuose nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektų ir investicinių priemonių portfelio diversifikavimo reikalavimų bei šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 83 straipsnyje investavimui į kitus kolektyvinio investavimo subjektus nustatyto reikalavimo.

2. Jeigu finansuojamasis subjektas turi bent du finansuojančiuosius subjektus, jam leidžiama nesilaikyti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, nurodyto vienintelio jo tikslo, taip pat suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, taikomas apribojimas, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.

3. Jeigu finansuojamasis subjektas nekaupia asmenų lėšų platindamas savo investicinius vienetus ar akcijas ne savo buveinės valstybėje narėje, tačiau šioje valstybėje narėje turi vieną ar daugiau finansuojančiųjų subjektų, jam netaikomi kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo kitoje valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 119 ar 124 straipsnyje.

 

89 straipsnis.       Leidimo finansuojančiajam subjektui investuoti į finansuojamąjį subjektą išdavimo tvarka

1. Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis tapti finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė privalo gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą viršyti šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą (toliau šiame straipsnyje – leidimas).

2. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą priežiūros institucija praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.

3. Priežiūros institucija išduoda leidimą, jeigu finansuojantysis subjektas, jo depozitoriumas, auditorius ir finansuojamasis subjektas atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

4. Leidimą norintis gauti kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:

1) finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų steigimo dokumentus;

2) finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų prospektus ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus;

3) finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų susitarimą dėl dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus taisykles, kaip tai nustatyta šio įstatymo 90 straipsnyje;

4) jeigu taikoma, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų savininkams numatomą teikti informaciją;

5) jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose, – šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nurodytą šių depozitoriumų susitarimą dėl keitimosi informacija;

6) jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai, – šio įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą šių auditorių susitarimą dėl keitimosi informacija.

5. Jeigu finansuojamasis subjektas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai taip pat turi pateikti finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimo, kad suderintasis finansuojamasis subjektas arba jo subfondas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, dokumentą. Šiuos dokumentus finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai gali pateikti lietuvių arba anglų kalba.

6. Finansuojančiojo subjekto investicijos į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas negali viršyti šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytos investavimo ribos, kol nėra įsigaliojęs šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytas finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo.

7. Finansuojantysis subjektas į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas gali investuoti tik:

1) įsigaliojus šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytam depozitoriumų susitarimui dėl keitimosi informacija (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose);

2) įsigaliojus šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytam auditorių susitarimui dėl keitimosi informacija (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai).

 

90 straipsnis.       Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo

1. Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo su finansuojamuoju subjektu ar jo valdymo įmone sudaryti susitarimą, užtikrinantį, kad finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė pateiks jam ar jo valdymo įmonei visus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, nustatytoms finansuojančiojo subjekto funkcijoms atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją.

2. Jeigu finansuojamąjį ir finansuojantįjį subjektus valdo ta pati valdymo įmonė, vietoj susitarimo gali būti parengtos šiame straipsnyje nurodytų finansuojamojo subjekto funkcijų atlikimą užtikrinančios valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklės.

3. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklės šių subjektų dalyvių prašymu jiems pateikiamos nemokamai.

4. Priežiūros institucija nustato šio įstatymo reikalavimus detalizuojančius finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimo dėl dokumentų ir informacijos pateikimo bei valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklių turinio reikalavimus.

 

91 straipsnis.       Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų prospektai, metų ir pusmečio ataskaitos, statistinių duomenų ataskaitos

1. Priežiūros institucija nustato, kokia papildoma informacija turi būti pateikiama finansuojančiojo subjekto prospekte.

2. Finansuojančiojo subjekto metų ataskaitoje kartu su kita privaloma pateikti periodine informacija turi būti pateikta informacija apie finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių taikomus atskaitymus, o metų ir pusmečio ataskaitose turi būti nurodytos vietos, kuriose galima gauti finansuojamojo subjekto metų ir pusmečio ataskaitas.

3. Be šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojantysis subjektas turi priežiūros institucijai pateikti finansuojamojo subjekto prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir visus jų pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas, statistinių duomenų ataskaitas.

4. Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė popieriuje išspausdintas finansuojamojo subjekto prospekto, metų ir pusmečio ataskaitų kopijas investuotojų prašymu privalo jiems pateikti nemokamai.

 

92 straipsnis. Pareiga perduoti informaciją depozitoriumui

Finansuojančiojo subjekto valdymo įmonė, o jeigu finansuojančiojo subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas yra atsakingi už visos su finansuojamuoju subjektu susijusios ir tinkamam finansuojančiojo subjekto depozitoriumo pareigų atlikimui reikalingos informacijos perdavimą finansuojančiojo subjekto depozitoriumui.

 

93 straipsnis. Pareiga koordinuoti grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo ir paskelbimo laiką

Finansuojamasis ir finansuojantysis subjektai ar jų valdymo įmonės privalo siekti, kad būtų išvengta bet kokio neteisėto naudos, atsirandančios dėl pasirinkto skirtingo laiko šių subjektų grynųjų aktyvų vertei nustatyti, gavimo ir būtų užkirstas kelias pasinaudoti grynųjų aktyvų verčių skirtumais. Šiuo tikslu abu subjektai ar jų valdymo įmonės privalo imtis visų reikalingų priemonių savo grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo ir paskelbimo laikui koordinuoti.

 

94 straipsnis. Reikalavimai finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei

1. Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo veiksmingai stebėti finansuojamojo subjekto veiklą. Atlikdami šią pareigą, finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė gali vadovautis iš finansuojamojo subjekto, jo valdymo įmonės, depozitoriumo ir auditoriaus gauta informacija bei dokumentais, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas abejoti šios informacijos ir dokumentų teisingumu.

2. Jeigu finansuojantysis subjektas, jo valdymo įmonė arba bet kuris kitas finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės vardu veikiantis asmuo gauna su investavimu į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas susijusį platinimo mokestį, komisinius ar kitą piniginę naudą, jie turi būti įskaitomi į finansuojančiojo subjekto turtą.

 

95 straipsnis. Reikalavimai finansuojamajam subjektui ar jo valdymo įmonei

1. Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė turi nedelsdami pateikti priežiūros institucijai kiekvieno į jo investicinius vienetus ar akcijas investuojančio finansuojančiojo subjekto identifikacinius duomenis. Jeigu finansuojantysis subjektas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija šią informaciją nedelsdama perduoda finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.

2. Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė negali taikyti platinimo ir išpirkimo mokesčių finansuojančiajam subjektui už jo investicinių vienetų ar akcijų įsigijimą arba išpirkimą.

3. Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, priežiūros institucijai ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje), depozitoriumui ir auditoriui būtų laiku pateikta visa šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių, depozitoriumų ir auditorių veiklą, ir finansuojamojo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta informacija.

 

96 straipsnis.       Kolektyvinio investavimo subjekto, ketinančio tapti finansuojančiuoju subjektu, ir finansuojančiojo subjekto, ketinančio tapti kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu, dalyviams teikiama informacija

1. Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis tapti finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė arba finansuojantysis subjektas, ketinantis tapti kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė šio subjekto dalyviams turi pateikti šią informaciją:

1) nurodyti, kad priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikė šiam subjektui šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą;

2) pateikti finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus;

3) nurodyti datą, kada finansuojančiojo subjekto turtas bus pradėtas investuoti į finansuojamąjį subjektą, arba, jeigu jis jau investuotas į jį, – datą, kada investicijos viršys šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą;

4) nurodyti, kad per 30 dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos pateikimo dalyviams dienos atitinkamo subjekto dalyviai turi teisę pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta likus ne mažiau kaip 30 dienų iki šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos datos.

3. Finansuojantysis subjektas, investuodamas į atitinkamo finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, ar jo valdymo įmonė šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytas investavimo ribas gali viršyti tik pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 30 dienų terminui.

4. Jeigu finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą finansuojančiojo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir finansuojančiojo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.

5. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta lietuvių arba anglų kalba.

6. Už finansuojančiojo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo parengimą atsakinga finansuojančiojo subjekto valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.

7. Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo investicinių vienetų ar akcijų savininkams tvarką.

 

97 straipsnis.       Finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės teisė sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą

1. Lietuvos Respublikoje įsteigtam finansuojamajam subjektui jo paties ar jo valdymo įmonės iniciatyva arba priežiūros institucijos reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamojo subjekto finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tam pačiam laikotarpiui sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą.

2. Kitoje valstybėje narėje įsteigtam finansuojamajam subjektui jo paties ar jo valdymo įmonės iniciatyva arba finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamojo subjekto finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tam pačiam laikotarpiui sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą.

 

98 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto reklama

Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė reklaminio pobūdžio informacijoje turi nurodyti, kad finansuojantysis subjektas ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų nuolat investuoja į konkretaus finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas.

 

99 straipsnis. Finansuojamojo subjekto panaikinimas arba likvidavimas

1. Jeigu finansuojamasis subjektas yra panaikinamas arba likviduojamas, jo finansuojantysis subjektas taip pat privalo būti panaikinamas arba likviduojamas, išskyrus atvejus, kai finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės prašymu priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje):

1) leidžia ne mažiau kaip 85 procentus finansuojančiojo subjekto turto investuoti į kito pasirinkto finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

2) pritaria finansuojančiojo subjekto steigimo dokumentų pakeitimams, po kurių finansuojantysis subjektas pertvarkomas į kolektyvinio investavimo subjektą, kuris nėra finansuojantysis subjektas.

2. Finansuojamojo subjekto panaikinimas arba likvidavimas pradedamas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po to, kai finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė apie sprendimą panaikinti arba likviduoti finansuojamąjį subjektą praneša visiems šio subjekto dalyviams ir priežiūros institucijai, o kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, – ir finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl priverstinio bendrovių likvidavimo nenustatyta kitaip.

3. Priežiūros institucija nustato finansuojamojo subjekto – investicinio fondo – panaikinimo ir finansuojamojo subjekto – investicinės bendrovės – likvidavimo tvarką.

 

100 straipsnis. Finansuojamojo subjekto jungimas arba skaidymas

1. Finansuojamąjį subjektą jungiant su kitu kolektyvinio investavimo subjektu arba skaidant į du ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų, finansuojantysis subjektas panaikinamas arba likviduojamas, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės prašymu išduoda vieną iš šių leidimų:

1) ir toliau būti to paties finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu ar tapti kito po finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo veiksiančio finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu;

2) ne mažiau kaip 85 procentus finansuojančiojo subjekto turto investuoti į kito jungime ar skaidyme nedalyvaujančio finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

3) pakeisti finansuojančiojo subjekto steigimo dokumentus taip, kad jis būtų pertvarkytas į kolektyvinio investavimo subjektą, kuris nėra finansuojantysis subjektas.

2. Finansuojamojo subjekto jungimas ar skaidymas laikomas užbaigtu tik tada, kai finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė visiems šio subjekto dalyviams ir priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) pateikia šio įstatymo 110 straipsnyje nurodytą informaciją. Ši informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki jungimo ar skaidymo užbaigimo dienos.

3. Iki finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo užbaigimo finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė turi sudaryti finansuojančiajam subjektui galimybę pareikalauti išpirkti visus finansuojančiojo subjekto turtą sudarančius finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai išduodamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas leidimas.

4. Priežiūros institucija nustato finansuojamojo subjekto jungimo ir skaidymo tvarką.

 

101 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto investavimo objektai ir rizikos masto skaičiavimas

1. Ne daugiau kaip 15 procentų finansuojančiojo subjekto turto gali sudaryti:

1) likvidus turtas, laikantis šio įstatymo 79 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų;

2) šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, kurios naudojamos tik rizikai valdyti šio įstatymo 84 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;

3) tiesioginei finansuojančiojo subjekto – investicinės bendrovės – veiklai vykdyti būtinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.

2. Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo skaičiuoti pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtą rizikos mastą. Jis skaičiuojamas šio įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – sumuojant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų išvestinių finansinių priemonių tiesioginį galimą rizikos mastą su:

1) faktiniu finansuojamojo subjekto išvestinių finansinių priemonių rizikos mastu proporcingai finansuojančiojo subjekto investicijoms į finansuojamąjį subjektą;

2) galimu didžiausiu finansuojamojo subjekto pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtu rizikos mastu, nustatytu finansuojamojo subjekto steigimo dokumentuose proporcingai finansuojančiojo subjekto investicijoms į finansuojamąjį subjektą.

 

102 straipsnis. Reikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų depozitoriumams

1. Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtą saugo skirtingi depozitoriumai, šie depozitoriumai, siekdami užtikrinti kiekvieno jų pareigų atlikimą, privalo sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija.

2. Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojamojo subjekto depozitoriumas turi nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai, finansuojančiajam subjektui ir (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjekto valdymo įmonės ir depozitoriumai skiriasi) finansuojančiojo subjekto valdymo įmonei ir depozitoriumui apie visus pastebėtus su finansuojamuoju subjektu susijusius pažeidimus, galinčius neigiamai paveikti finansuojantįjį subjektą.

3. Priežiūros institucija nustato finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų depozitoriumų susitarimo dėl keitimosi informacija turinį.

 

103 straipsnis. Reikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditoriams

1. Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai, šie auditoriai turi sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija, įskaitant nuostatas dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų laikymosi.

2. Finansuojančiojo subjekto auditorius, rengdamas finansinių ataskaitų audito ataskaitą, turi atsižvelgti į finansuojamojo subjekto finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų finansiniai metai skiriasi, finansuojamojo subjekto auditorius turi parengti paskutinės finansuojančiojo subjekto finansinių metų dienos finansuojamojo subjekto ad hoc ataskaitą.

3. Finansuojančiojo subjekto auditorius finansinių ataskaitų audito ataskaitoje turi pranešti apie visus finansuojamojo subjekto finansinių ataskaitų audito ataskaitoje atskleistus pažeidimus ir jų poveikį finansuojančiajam subjektui.

4. Priežiūros institucija nustato finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditorių susitarimo dėl keitimosi informacija turinį.

 

104 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų veiklos priežiūra

1. Priežiūros institucija nedelsdama praneša apie kiekvieną su finansuojamuoju subjektu, jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą poveikio priemonę, šio skirsnio nuostatų nesilaikymą ir kitą šio įstatymo 16 straipsnio pagrindu iš finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją:

1) finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, jeigu finansuojamasis ir finansuojantysis subjektai įsteigti Lietuvos Respublikoje;

2) finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu finansuojamasis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje, o finansuojantysis subjektas – kitoje valstybėje narėje.

2. Jeigu finansuojamasis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, o finansuojantysis subjektas – Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, gavusi finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie bet kokį su finansuojamuoju subjektu, jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą poveikio priemonę, veiklai keliamų reikalavimų nesilaikymą ir kitą finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos iš finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją, nedelsdama apie tai praneša finansuojančiajam subjektui.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ JUNGIMAS SU KITOSE VALSTYBĖSE NARĖSE ĮSTEIGTAIS SUDERINTAISIAIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAIS IR LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ, KURIŲ INVESTICINIAI VIENETAI AR AKCIJOS PLATINAMI KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, JUNGIMAS

 

105 straipsnis. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo principai

1. Šiame skirsnyje vartojama suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

2. Šis skirsnis taikomas šių subjektų jungimui:

1) skirtingose valstybėse narėse – Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimui (toliau šiame skirsnyje – skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas);

2) Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje valstybėje narėje, jungimui (toliau šiame skirsnyje – Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas);

3) jungimui, kuriame dalyvauja bent vienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas.

3. Laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio investavimo subjektų jungimas pagal šio įstatymo 106 straipsnyje nustatytus jungimo būdus gali būti vykdomas nepaisant kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos.

4. Skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimu laikomas jungimas, kai:

1) bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų yra įsteigtas ne Lietuvos Respublikoje;

2) vienas ar daugiau Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų prijungiami prie kitoje valstybėje narėje įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto;

3) vienas ar daugiau kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų prijungiami prie Lietuvos Respublikoje įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto.

5. Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimu šiame skirsnyje laikomas toks jungimas, kai bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

 

106 straipsnis. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo būdai

Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas šiais būdais:

1) vienas ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) visą savo turtą ir įsipareigojimus perleidžia kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;

2) du ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) susijungia į jų pagrindu steigiamą naują suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ir jam arba jo subfondui perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;

3) vienas ar daugiau suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) savo grynuosius aktyvus perleidžia bet kuriam kitam jungime dalyvaujančio suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto subfondui, jų pagrindu steigiamam naujam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui ar kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas), o po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas veikia tol, kol įvykdo visus prisiimtus įsipareigojimus.

 

107 straipsnis.     Leidimo jungti Lietuvos Respublikoje įsteigtą po jungimo pasibaigsiantį kolektyvinio investavimo subjektą išdavimo tvarka

1. Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto jungimui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.

2. Leidimą norintis gauti subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti:

1) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių patvirtintą bendrųjų jungimo sąlygų projektą;

2) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto naujausią prospektą ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, jeigu tas kolektyvinio investavimo subjektas yra arba bus įsteigtas kitoje valstybėje narėje;

3) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pagal šio įstatymo 108 straipsnį parengtą patvirtinimo dokumentą;

4) informaciją apie jungimą, kurią jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės ketina pateikti savo dalyviams.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti parengta lietuvių kalba ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.

4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, turi teisę per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo dienos reikalauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.

5. Priežiūros institucija po to, kai jai pateikiama visa reikalinga informacija, nedelsdama perduoda šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas kitos valstybės narės, kurioje yra arba bus įsteigtas po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas, priežiūros institucijai. Priežiūros institucija, siekdama įvertinti, ar jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams apie jungimą teikiama informacija yra tinkama ir pakankama, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija aptardama galimą jungimo poveikį jungime dalyvausiančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams.

6. Priežiūros institucija turi teisę:

1) raštu pareikalauti patikslinti Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti informaciją;

2) raštu pareikalauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė papildytų ir (arba) pakeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti informaciją. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos (kai po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) arba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija atitinkamų dokumentų kopijas perduoda priežiūros institucijai (kai po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje).

7. Priežiūros institucija apie pasinaudojimą šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta teise turi pranešti kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija informaciją apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (arba) pakeista Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinama teikti informacija, turi pranešti kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai per 20 darbo dienų nuo visos papildytos ir (arba) pakeistos informacijos gavimo dienos.

8. Priežiūros institucija išduoda leidimą jungti, jeigu:

1) planuojamas jungimas atitinka visus šiame straipsnyje, šio įstatymo 108 ir 109 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir šiuos straipsnius įgyvendinančius priežiūros institucijos teisės aktus;

2) po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje ar 124 straipsnio 1 dalyje nurodytus pranešimus apie investicinių vienetų ar akcijų platinimą visose valstybėse narėse, kuriose po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas turi leidimą veiklai ir (arba) jis ar jo valdymo įmonė yra gavusi atitinkamus pranešimus;

3) priežiūros institucija ir, jeigu taikoma, jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjektų buveinių valstybių narių priežiūros institucijos neprieštarauja šių subjektų dalyviams ketinamai teikti informacijai arba po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (arba) pakeista toje valstybėje narėje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinama teikti informacija, nepranešė per 20 darbo dienų nuo visos papildytos ir (arba) pakeistos informacijos gavimo dienos.

9. Priežiūros institucija apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti Lietuvos Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą turi pranešti ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.

10. Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl laikino investavimo taisyklių nesilaikymo. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos.

11. Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių parengto bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus.

 

108 straipsnis.     Papildomos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos

Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų (kai jungime dalyvauja kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas) ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus, ir jokių neatitikčių nenustatė.

 

109 straipsnis.     Papildomos po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditoriaus ir jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių pareigos

1. Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:

1) turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo kriterijus;

2) jeigu taikoma, išmokos grynaisiais pinigais už šio subjekto investicinius vienetus ar akcijas dydį ir jo apskaičiavimo pagrįstumą;

3) investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo metodą ir faktinį investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykį, nustatytą šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną.

2. Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės privalo užtikrinti, kad finansinių ataskaitų audito ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai ir jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, taip pat šių ataskaitų kopijos nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.

 

110 straipsnis.     Informacijos teikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams tvarka

1. Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės turi pateikti dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną šio jungimo poveikiui dalyvių investicijai tinkamai įvertinti, ir sudaryti dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio įstatymo 112 straipsnyje nustatyta teise.

2. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti nurodyta arba kartu pateikta:

1) jungimo priežastys;

2) numatomas jungimo poveikis jame dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams, įskaitant informaciją apie visus reikšmingus pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis, numatomais padariniais, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais, ir, jeigu taikoma, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas mokestinis režimas įvykdžius jungimą gali keistis, bet jais neapsiribojant;

3) laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos;

4) visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai, įskaitant teisę gauti papildomos informacijos, teisę pareikalavus gauti finansinių ataskaitų audito ataskaitos kopiją ir teisę pasinaudoti šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, bet jomis neapsiribojant, kartu nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti;

5) kiti svarbūs procedūriniai jungimo aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo data, įskaitant sprendimo dėl investicinės bendrovės jungimo procedūrą (kai bent viena iš jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių įsteigta Lietuvos Respublikoje) ir (ar) pagal kitos valstybės narės teisę reikalaujamo dalyvių pritarimo jungimui procedūrą (kai bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų įsteigtas kitoje valstybėje narėje) bei kaip dalyviams bus pranešta apie jungimo užbaigimą, taip pat informaciją apie ketinimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (arba) išpirkimą siekiant veiksmingai užbaigti jungimą, bet tuo neapsiribojant;

6) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopija.

3. Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija ir po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikia leidimą jungti, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, dienos.

4. Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.

5. Jeigu bent vienas iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir šio subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.

6. Jeigu bent vienas iš kitoje valstybėje narėje įsteigtų jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nurodytą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta lietuvių kalba.

7. Už kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.

8. Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir jos pateikimo tvarkos reikalavimus.

 

111 straipsnis. Sprendimas dėl investicinės bendrovės jungimo

Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų jungime dalyvauja Lietuvos Respublikoje įsteigta investicinė bendrovė, sprendimą dėl investicinės bendrovės jungimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuotąja balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Bet kuriuo atveju draudžiama nustatyti, kad šis sprendimas turi būti priimamas daugiau kaip 75 procentais visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsų.

 

112 straipsnis.     Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisė ir pasinaudojimo ja tvarka

1. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba, jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma kontrolinė jų kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.

3. Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (arba) išpirkimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų interesus.

 

113 straipsnis. Su jungimu susijusių išlaidų padengimas

Draudžiama iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turto arba jų dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines, administracines ar kitas išlaidas. Šis draudimas netaikomas jungime dalyvaujančiai investicinei bendrovei-valdytojai ir jos dalyviams.

 

114 straipsnis. Jungimo užbaigimo tvarka

1. Kai jungiami Lietuvos Respublikoje įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir kai jungiami skirtingose valstybėse narėse įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje), jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose ir, jeigu taikoma, išmokamos šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytos išmokos grynaisiais pinigais.

2. Kai jungiami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis ir, jeigu taikoma, atitinkama grynųjų aktyvų vertė išmokoms grynaisiais pinigais turi būti nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai jungimui pritaria jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.

4. Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė turi raštu pranešti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų priežiūros institucijoms ir paskelbti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse) (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar kitos valstybės narės (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) nustatyta tvarka.

5. Jeigu po jungimo pasibaigsiantis investicinis fondas arba investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kartu su pranešimu apie jungimo užbaigimą valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti atitinkamai investicinio fondo steigimo dokumentus ir prašymą pripažinti juos netekusiais galios arba prašymą pripažinti leidimą pritarti po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įstatams, pasirinkti depozitoriumą netekusiu galios.

6. Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė-valdytoja, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą pripažinti netekusia galios po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją ir Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba turi būti likviduojama.

 

115 straipsnis. Įvykdyto jungimo padariniai

1. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.

2. Šio įstatymo 106 straipsnio 1 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo padariniai:

1) visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;

2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais ir, jeigu taikoma, jie turi teisę gauti šio įstatymo 106 straipsnio 1 punkte nurodytą išmoką grynaisiais pinigais;

3) po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.

3. Šio įstatymo 106 straipsnio 2 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo padariniai:

1) visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami įsteigtam naujam po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;

2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa įsteigto naujo po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais ir, jeigu taikoma, jie turi teisę gauti šio įstatymo 106 straipsnio 2 punkte nurodytą išmoką grynaisiais pinigais;

3) po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.

4. Šio įstatymo 106 straipsnio 3 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo padariniai:

1) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;

2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais;

3) po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas veikia tol, kol įvykdo prisiimtus įsipareigojimus.

 

116 straipsnis. Patvirtinimo apie turto ir įsipareigojimų perdavimo įvykdymą tvarka

Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui, kad kolektyvinio investavimo subjekto turto ir, jeigu taikoma, įsipareigojimų perdavimas įvykdytas.

 

VII SKYRIUS

TEISĖ TEIKTI PASLAUGAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA KITOSE VALSTYBĖSE NARĖSE AR TREČIOSIOSE VALSTYBĖSE

 

117 straipsnis.     Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių teisė teikti paslaugas kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse

1. Šiame straipsnyje nustatomi reikalavimai, kurių privalo laikytis valdymo įmonė steigdama filialą kitoje valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama filialo. Trečiojoje valstybėje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas nesteigdama filialo šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios valstybės priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą, informacijos teikimą ir trečiosios valstybės teisės aktais nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai yra ne mažiau griežti, negu šiame įstatyme nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai. Jeigu valdymo įmonė jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.

2. Valdymo įmonė, ketinanti steigti filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:

1) veiklos planą, jame nurodydama numatomą vykdyti veiklą ir planuojamas teikti paslaugas;

2) numatomą filialo organizacinę struktūrą;

3) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

4) šio įstatymo 120 straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą;

5) nurodyti valstybę, kurioje ketina steigti filialą, adresą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, filialo vadovų vardus ir pavardes.

3. Priežiūros institucija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 2 mėnesius turi perduoti kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Priežiūros institucija turi teisę neleisti steigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti nurodytą informaciją tik tuo atveju, jeigu numatomo filialo struktūra ar valdymo įmonės finansinė padėtis neatitinka priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.

4. Valdymo įmonė, ketinanti teikti jai išduotoje licencijoje nurodytas paslaugas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje nesteigdama filialo, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus bei informaciją:

1) nurodyti valstybę, kurioje ketina teikti paslaugas;

2) veiklos planą, jame nurodydama numatomą vykdyti veiklą ir planuojamas teikti paslaugas;

3) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

4) šio įstatymo 120 straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą.

5. Priežiūros institucija per vieną mėnesį turi perduoti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą pranešimą kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir apie tai pranešti valdymo įmonei. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje, o įvykdžiusi šio įstatymo 119 straipsnyje nustatytus reikalavimus ar valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl leidimo valdyti toje valstybėje narėje įsteigtus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

6. Kai valdymo įmonė ketina verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai kartu su šio straipsnio 2 ar 4 dalyje nurodyta informacija pateikia patvirtinimo, kad valdymo įmonės veiklos licencija yra išduota pagal šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytą Europos Sąjungos direktyvą, dokumentą, taip pat pateikia valdymo įmonės veiklos licencijoje nurodytų veiklos rūšių aprašymą ir, jeigu taikoma, valdymo įmonei taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, aprašymą.

7. Jeigu keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota informacija, apie tai valdymo įmonė turi raštu pranešti priežiūros institucijai ir kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, kai yra šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas, priežiūros institucija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Jeigu pasikeitus pranešime apie filialo steigimą pateiktai informacijai valdymo įmonė nebeatitinka šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija per 15 darbo dienų nuo visos informacijos gavimo dienos praneša valdymo įmonei, kad ji negali atlikti tokio pakeitimo, ir apie tai informuoja kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros instituciją. Pastebėjusi, kad pasikeitus pranešime apie filialo steigimą pateiktai informacijai valdymo įmonė nebeatitinka šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo nuostatas, ir prireikus imasi kitų šio įstatymo 164 straipsnyje nustatytų veiksmų bei nepagrįstai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros instituciją apie priemones, kurių imtasi. Priežiūros institucija turi pranešti kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos pasikeitimus ar kitos perduotos informacijos pasikeitimus. Jeigu keičiasi priežiūros institucijai pateikta šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje veiklą vykdanti neįsteigusi filialo valdymo įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai ir atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

KEISTA:

2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-801 (nuo 2021 12 29)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27379)

 

8. Priežiūros institucija turi atnaujinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytame patvirtinimo dokumente pateiktą informaciją ir pranešti kitos valstybės narės, kurioje valdymo įmonė vykdo veiklą, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės veiklos licencijoje numatytų veiklos rūšių ar, jeigu taikoma, valdymo įmonei taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, pasikeitimus.

9. Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

 

118 straipsnis.     Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių veiklos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje priežiūra

1. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigusi filialą, privalo laikytis valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje neįsteigusi filialo, privalo laikytis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų.

2. Priežiūros institucija prižiūri, kaip kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus pažeidimus, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

3. Priežiūros institucija apie valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, licencijos galiojimo panaikinimą nedelsdama praneša atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

4. Priežiūros institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė vykdo veiklą įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi, priežiūros institucijos pranešimą, kad valdymo įmonė atsisakė kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai pateikti jos prašomą informaciją ar nepašalino pažeidimų per nustatytą laiką, nedelsdama imasi visų reikiamų šiame įstatyme numatytų priemonių, kad valdymo įmonė įvykdytų jos priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos nurodytus veiksmus. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija praneša valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

5. Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

 

119 straipsnis.     Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje ir platinimo nutraukimas

KEISTA:

2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-801 (nuo 2021 12 29)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27379)

 

1. Valdymo įmonė, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka pateikti pranešimą, parengtą pagal 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 584/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl standartinio pranešimo ir KIPVPS pažymos formos ir turinio, dėl kompetentingų institucijų elektroninių ryšių naudojimo taikant pranešimų teikimo tvarką, dėl patikrų vietoje ir tyrimų tvarkos ir dėl kompetentingų institucijų keitimosi informacija tvarkos, I priedą. Pranešime, be kita ko, turi būti pateikiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką šio subjekto priimančiojoje valstybėje narėje, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie atskirų klasių ir (arba) serijų investicinių vienetų ar akcijų platinimo ypatumus. Pranešime taip pat nurodoma informacija, įskaitant adresą, būtina sąskaitai faktūrai išrašyti arba norint pranešti apie bet kokius priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos taikomus teisės aktuose nustatytus mokesčius ar rinkliavas, taip pat pateikiama informacija apie šio straipsnio 11 dalyje nustatytų galimybių užtikrinimo priemones.

2. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu turi būti pateikiamos naujausios šių kolektyvinio investavimo subjektų dokumentų redakcijos:

1) steigimo dokumentai, prospektas, naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jeigu tokia parengta po metų ataskaitos, šių dokumentų vertimai, pateikti šio straipsnio 15 dalies 3 punkte ir 16 dalyje nustatyta tvarka;

2) pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas kartu su jo vertimu, pateiktu šio straipsnio 15 dalies 2 punkte ir 16 dalyje nustatyta tvarka.

3. Valdymo įmonė, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti investicinius vienetus ar akcijas, privalo valdymo įmonės arba kitoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytame pranešime nurodytoje interneto svetainėje skelbti elektronines šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir jų pakeitimų versijas ir užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė turėtų prieigą prie atitinkamos interneto svetainės.

4. Priežiūros institucija įvertina, ar pateikti visi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, ir per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų pateikimo dienos Reglamento (ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka perduoda šiuos dokumentus kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Kartu su šiais dokumentais priežiūros institucija pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 584/2010 II priedą parengtą patvirtinimo, kad kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, dokumentą. Priežiūros institucija, gavusi kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimą, kad šioje dalyje nurodyti visi dokumentai gauti, apie tai nedelsdama praneša valdymo įmonei. Gavusi šį pranešimą, valdymo įmonė gali pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas kolektyvinio investavimo subjekto priimančiojoje valstybėje narėje.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas, šio straipsnio 24 dalyje nurodytas pranešimas ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytas patvirtinimo dokumentas turi būti pateikiami anglų kalba.

6. Priežiūros institucija užtikrina, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija turėtų prieigą prie elektroninių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir jų vertimų versijų.

7. Valdymo įmonė privalo nuolat atnaujinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir jų vertimus. Apie visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimus valdymo įmonė turi pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir nurodyti, kur galima gauti šių dokumentų elektronines versijas.

8. Jeigu keičiasi kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikta informacija apie investicinių vienetų ar akcijų arba tam tikrų klasių ir (arba) serijų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką, valdymo įmonė prieš įgyvendindama tokį pakeitimą apie jį ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki to pakeitimo įgyvendinimo dienos turi raštu pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir priežiūros institucijai.

9. Jeigu atlikus šio straipsnio 8 dalyje nurodytą pakeitimą valdymo įmonės vykdomas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitinka šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija per 15 darbo dienų nuo visos informacijos gavimo dienos praneša valdymo įmonei, kad ji negali atlikti to pakeitimo, ir apie tai informuoja priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją.

10. Jeigu valdymo įmonė įgyvendina pakeitimą pagal šio straipsnio 8 dalį ir dėl to nebeatitinka šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 164 straipsniu, imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant, jeigu būtina, reikalavimą nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo nuostatas, ir nepagrįstai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją apie priemones, kurių imtasi.

11. Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktais, privalo užtikrinti, kad būtų sudarytos šios galimybės:

1) paraiškas įsigyti arba išpirkti investicinius vienetus arba akcijas, mokėjimo ar išpirkimo pavedimus dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų tvarkyti laikantis šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nurodytuose dokumentuose nustatytų sąlygų;

2) investuotojams pateikti informaciją, kaip šios dalies 1 punkte nurodytos paraiškos gali būti tvarkomos ir kaip išmokamos lėšos už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas;

3) taikyti procedūras ir priemones, palengvinančias su investuotojo teisėmis, atsirandančiomis dėl jo investicijų į kolektyvinio investavimo subjektą kitoje valstybėje narėje, kurioje platinami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, susijusios informacijos tvarkymą;

4) investuotojams šio straipsnio 14‒18 dalyse nustatytomis sąlygomis susipažinti su šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nurodyta informacija ir dokumentais bei gauti jų kopijas;

5) teikti investuotojams informaciją, susijusią su šioje dalyje nurodytomis galimybėmis, patvariojoje laikmenoje;

6) veikti kaip kontaktiniam asmeniui bendraujant su priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija.

12. Valdymo įmonė užtikrina, kad šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms galimybėms sudaryti skirtos priemonės, įskaitant elektronines, būtų:

1) prieinamos valstybės narės, kurioje platinami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba;

2) taikomos paties kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės arba kitos trečiosios šalies, kuriai taikomos šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių šiems subjektams pavestas atlikti funkcijas, nuostatos, arba taikomos tiek pačios valdymo įmonės, tiek trečiosios šalies.

13. Jeigu funkcijos pagal šio straipsnio 12 dalies 2 punktą pavedamos atlikti kitai trečiajai šaliai, toks pavedimas patvirtinamas rašytine sutartimi, kurioje nurodoma, kurių iš šio straipsnio 11 dalyje nurodytų galimybių kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė neužtikrina, ir tai, kad kita trečioji šalis, kuriai pavestos tam tikros valdymo įmonės funkcijos, iš kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės gauna visą reikiamą informaciją ir dokumentus.

14. Valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje platindama kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytus reikalavimus privalo pateikti investuotojams Lietuvos Respublikoje.

15. Šio straipsnio 14 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams turi būti pateikiami laikantis šių reikalavimų:

1) kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeidžiant tos valstybės narės teisės aktų reikalavimų dėl valdymo įmonės pareigos teikti informaciją investuotojams;

2) pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti pateikiamas kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba;

3) kita informacija ir dokumentai valdymo įmonės pasirinkimu turi būti pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba arba anglų kalba.

16. Už šio straipsnio 15 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė. Vertimas turi tiksliai atitikti lietuvių kalba parengtos informacijos turinį.

17. Šio straipsnio 14, 15 ir 16 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.

18. Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo, pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).

19. Priežiūros institucija nedelsdama praneša kitos valstybės narės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos licencijos galiojimo panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą ar laikinojo priežiūros institucijos atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė yra licencijuota kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija apie investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą turi pranešti ir valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.

20. Valdymo įmonė gali nutraukti investicinių vienetų ar akcijų platinimą, įskaitant, jeigu taikoma, atskirų klasių ir (arba) serijų investicinių vienetų ar akcijų platinimą, valstybėje narėje, apie kurį ji pranešė pagal šio straipsnio 1 dalį, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

1) pateikiamas išsamus pasiūlymas, netaikant jokių mokesčių ar atskaitymų, išpirkti visus tokius investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos turi investuotojai kitoje valstybėje narėje. Šis pasiūlymas turi būti viešai skelbiamas investuotojui pateiktuose kolektyvinio investavimo subjekto dokumentuose nurodytoje interneto svetainėje bent 30 darbo dienų iki tokių investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo dienos ir pateikiamas tiesiogiai arba per finansinius tarpininkus individualiai kiekvienam investuotojui, kurio tapatybė yra žinoma, kitoje valstybėje narėje;

2) ketinimas nutraukti tokių investicinių vienetų ar akcijų platinimą kitoje valstybėje narėje paskelbiamas viešai investuotojui pateiktuose kolektyvinio investavimo subjekto dokumentuose nurodytoje interneto svetainėje arba raštu pranešama kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų turinčiam investuotojui;

3) visi susitarimai su finansų tarpininkais ar įgaliotais asmenimis pakeičiami arba nutraukiami nuo tokių investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo dienos, siekiant užtikrinti, kad nebūtų naujų ar tolesnių tiesioginių ar netiesioginių investicinių vienetų ar akcijų, nurodytų šio straipsnio 24 dalyje nurodytame pranešime, siūlymų.

21. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos trečiojoje valstybėje gali būti platinami šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios valstybės priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

22. Pateikiant šio straipsnio 20 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją, aiškiai nurodomos pasekmės investuotojams, jeigu jie nepasinaudos galimybe pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas.

23. Informacija, nurodyta šio straipsnio 20 dalies 1 ir 2 punktuose, pateikiama kitos valstybės narės, apie kurią valdymo įmonė yra pranešusi pagal šio straipsnio 1 dalį, valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba. Nuo tokių investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo dienos valdymo įmonė neteikia jokių naujų ar tolesnių tiesioginių ar netiesioginių savo investicinių vienetų ar akcijų, kurių platinimas nutrauktas, siūlymų kitoje valstybėje narėje ir joje jų neplatina.

24. Valdymo įmonė ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomo investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo dienos priežiūros institucijai pateikia pranešimą, kuriame pateikiama šio straipsnio 20 dalyje nurodyta informacija.

25. Priežiūros institucija patikrina, ar pagal šio straipsnio 24 dalį valdymo įmonės pateiktame pranešime yra pateikta šio straipsnio 20 dalyje nurodyta informacija, ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo išsamaus pranešimo gavimo dienos perduoda tą pranešimą valstybės narės, nurodytos šio straipsnio 24 dalyje nurodytame pranešime, priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Perdavusi pranešimą, priežiūros institucija apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, praneša valdymo įmonei.

26. Valdymo įmonė privalo teikti ir skelbti investuotojams, kurie nepasinaudojo galimybe pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas, ir teikti priežiūros institucijai informaciją pagal šio įstatymo 85 straipsnį ir II skyriaus antrąjį skirsnį. Valdymo įmonė šiai informacijai pateikti gali naudoti visas elektronines ar kitas nuotolinio ryšio priemones, jeigu informacija ir tos ryšio priemonės prieinamos kitos valstybės narės, kurioje yra investuotojai, valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.

27. Priežiūros institucija kitos valstybės narės, nurodytos šio straipsnio 24 dalyje nurodytame pranešime, priežiūros institucijoms perduoda informaciją apie visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimus.

28. Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

 

120 straipsnis.     Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių teisė valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą

1. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė turi teisę valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą tik tuo atveju, jeigu ji laikosi šiame straipsnyje, šio įstatymo 117, 118 ir 121 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka yra gavusi atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos leidimą valdyti šį subjektą.

2. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, valdanti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:

1) imtis priemonių, užtikrinančių šio įstatymo 119 straipsnio 11 dalyje nurodytų galimybių sudarymą;

KEISTA:

2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-801 (nuo 2021 12 29)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27379)

 

2) turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias tinkamą investuotojų skundų nagrinėjimą ir investuotojų galimybę be apribojimų naudotis savo teisėmis. Investuotojams turi būti sudaryta galimybė teikti skundus valstybės narės, kurioje įsteigtas valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas, valstybine ar viena iš valstybinių kalbų;

3) turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias, kad kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos ar investuotojų prašymu galėtų pateikti reikalaujamą informaciją;

4) užtikrinti, kad šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos priemonės ir procedūros sudarytų sąlygas kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai tiesiogiai iš valdymo įmonės gauti jai reikalingą informaciją.

3. Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

 

121 straipsnis.     Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių, valdančių kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, veiklai keliami reikalavimai ir šių valdymo įmonių priežiūra

1. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, kuri kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi toje valstybėje narėje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su valdymo įmonės veiklos organizavimu, įskaitant valdymo funkcijų perdavimo tvarką, rizikos valdymo procedūras, riziką ribojančias taisykles ir jų laikymosi priežiūrą, šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytas procedūras ir valdymo įmonės finansinei atskaitomybei keliamus reikalavimus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė privalo laikytis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytų reikalavimų bei turėti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinkamą šio reikalavimo laikymąsi, ir jas naudoti arba taikyti.

3. Priežiūros institucija prižiūri:

1) kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė laikosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) ar valdymo įmonės veiklos organizavimas bei turimos ir naudojamos ar taikomos priemonės ir procedūros yra tinkamos;

3) ar valdymo įmonė laikosi savo valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų steigimui ir veiklai keliamų reikalavimų.

4. Priežiūros institucija, gavusi valstybės narės, į kurią Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė kreipėsi dėl toje valstybėje narėje įsteigto suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo, prašymą pateikti paaiškinimus ir informaciją, susijusius su šiuo valdymo įmonės kreipimusi, per 10 darbo dienų nuo pradinio valstybės narės prašymo pateikimo dienos pateikia savo nuomonę prašomu klausimu.

5. Priežiūros institucija, prieš panaikindama Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės, valdančios kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, licencijos galiojimą, konsultuojasi su kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija.

6. Priežiūros institucija nedelsdama praneša kitoje valstybėje narėje įsteigto suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai apie visas nustatytas su jį valdančia Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmone susijusias problemas, priežiūros institucijos nuomone, galinčias turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui tinkamai atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu susijusias pareigas, ar apie visus šiame įstatyme nustatytų valdymo įmonei taikomų reikalavimų nesilaikymo atvejus.

7. Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE AR TREČIOJOJE VALSTYBĖJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR ĮSTEIGTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

122 straipsnis.     Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotų valdymo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje

1. Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jeigu tos valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:

1) veiklos planą, kuriame nurodyta numatoma vykdyti veikla ir planuojamos teikti paslaugos;

2) numatomą filialo organizacinę struktūrą;

3) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

4) šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą;

5) adresą Lietuvos Respublikoje, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, filialo vadovų vardus ir pavardes.

2. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, per 2 mėnesius pasirengia atlikti valdymo įmonės veiklos priežiūrą ir apie tai praneša valdymo įmonei.

3. Filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – praėjus 2 mėnesiams nuo dienos, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

4. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams steigti.

5. Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, jeigu valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:

1) veiklos planą, kuriame nurodyta numatoma vykdyti veikla ir planuojamos teikti paslaugos;

2) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

3) šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nustatytų procedūrų ir priemonių aprašymą.

6. Nuo to momento, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija praneša valdymo įmonei apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos perdavimą priežiūros institucijai, valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi savo buveinės valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo toje valstybėje narėje ar šio įstatymo 128 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

7. Jeigu keičiasi informacija apie valdymo įmonę, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi raštu pranešti priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Jeigu keičiasi valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, priežiūros institucijai pateikta šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija, valdymo įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai.

8. Valdymo įmonė, licencijuota trečiojoje valstybėje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tokia pačia tvarka, kokia nustatyta kitose valstybėse narėse licencijuotoms valdymo įmonėms, jeigu priežiūros institucija su trečiosios valstybės priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą, kuris leidžia užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

9. Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

 

123 straipsnis.     Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotų valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūra

1. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą, privalo laikytis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri priežiūros institucija. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, privalo laikytis valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytų veiklai keliamų ir riziką ribojančių reikalavimų.

2. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotos valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų.

3. Priežiūros institucija turi teisę iš kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotos valdymo įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, reikalauti statistiniais tikslais sudaromų filialo periodiškai teikiamų ataskaitų.

4. Priežiūros institucija turi teisę nurodyti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotai valdymo įmonei, vykdančiai veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą ar jo neįsteigus, pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar valdymo įmonė laikosi jai šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.

5. Kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija ar jos įgalioti asmenys, iš anksto pranešę priežiūros institucijai, turi teisę rengti atitinkamo valdymo įmonės filialo patikrinimus.

6. Jeigu Lietuvos Respublikoje veikianti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija nurodo jai pašalinti pažeidimus ir apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai. Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė atsisako pateikti priežiūros institucijai šiame straipsnyje nurodytą informaciją ar nenutraukia pažeidimų per priežiūros institucijos nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama savo buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai, imtis priemonių, kad būtų apsaugoti investuotojų interesai ir užkirstas kelias daromiems pažeidimams. Šiam tikslui priežiūros institucija turi tik šio įstatymo 162 straipsnio 2 dalyje ir 164 straipsnyje nustatytas teises, įskaitant teisę užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje ir, jeigu reikia, uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje, taip pat gali taikyti ir kitas šio įstatymo 171 ir 173 straipsniuose nurodytas poveikio priemones.

7. Apie priemones, kurių ėmėsi šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei, – ir Europos Komisijai bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija apie tai gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

8. Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotos valdymo įmonės licencijos galiojimo panaikinimą, nedelsdama imasi įstatymų nustatytų priemonių jos veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.

9. Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

 

124 straipsnis.     Teisė platinti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas

KEISTA:

2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-801 (nuo 2021 12 29)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27379)

 

1. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigto šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos Lietuvos Respublikoje gali būti pradėti platinti tik šio subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai pranešus jam apie šio kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas bei kitų būtinų pateikti dokumentų perdavimą priežiūros institucijai Reglamento (ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus priežiūros institucija priima ir saugo elektroniniu būdu.

3. Apie visus kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas bei kartu su šiuo pranešimu pateiktų dokumentų atnaujinimus ir pakeitimus kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir nurodyti, kur galima gauti šių dokumentų elektronines versijas.

4. Jeigu keičiasi kartu su kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimu dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas pateikta informacija, susijusi su investicinių vienetų ar akcijų arba tam tikrų klasių investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarka, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė apie tai turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki to pakeitimo įgyvendinimo pradžios.

5. Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, privalo užtikrinti, kad būtų sudarytos šios galimybės:

1) paraiškas įsigyti arba išpirkti investicinius vienetus arba akcijas, mokėjimo ar išpirkimo pavedimus dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų tvarkyti laikantis šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nurodytuose dokumentuose nustatytų sąlygų;

2) investuotojams pateikti informaciją, kaip šios dalies 1 punkte nurodytos paraiškos gali būti tvarkomos ir kaip išmokamos lėšos už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas;

3) taikyti procedūras ir priemones, palengvinančias su investuotojo naudojimusi savo teisėmis, atsirandančiomis dėl jo investicijų į kolektyvinio investavimo subjektą Lietuvos Respublikoje, kurioje platinami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, susijusios informacijos tvarkymą;

4) investuotojams šio įstatymo 126 straipsnio 1‒5 dalyse nustatytomis sąlygomis susipažinti su šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nurodyta informacija ir dokumentais bei gauti jų kopijas;

5) teikti investuotojams svarbią informaciją, susijusią su šioje dalyje nurodytomis galimybėmis, patvariojoje laikmenoje;

6) veikti kaip kontaktiniam asmeniui bendraujant su priežiūros institucija.

6. Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė užtikrina, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms galimybėms sudaryti skirtos priemonės, įskaitant elektronines, būtų:

1) prieinamos šio įstatymo 126 straipsnio 2 dalyje nustatyta kalba;

2) taikomos paties kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės arba kitos trečiosios šalies, kuriai taikomos šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių šio straipsnio 5 dalyje nurodytų funkcijų atlikimą, nuostatos, arba taikomos tiek pačios valdymo įmonės, tiek trečiosios šalies.

7. Pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali pavesti funkcijas atlikti kitai trečiajai šaliai. Toks pavedimas patvirtinamas rašytine sutartimi, kurioje nurodoma, kurių iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų galimybių kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė neužtikrina, ir tai, kad kita trečioji šalis, kuriai pavestos tam tikros valdymo įmonės funkcijos, iš kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės gauna visą reikiamą informaciją ir dokumentus.

8. Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, kurie investicinius vienetus ar akcijas platina Lietuvos Respublikoje, gali neturėti fizinio atstovo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir neprivalo paskirti kitos trečiosios šalies šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms galimybėms užtikrinti.

9. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotai valdymo įmonei, ketinančiai Lietuvos Respublikoje platinti savo valdomo ne Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neįsteigus filialo ir neketinančiai teikti kitų paslaugų, taikomi tik kolektyvinio investavimo subjektams, savo investicinius vienetus ar akcijas platinantiems kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, negu jie yra įsteigti, nustatyti reikalavimai, nurodyti šiame įstatyme.

10. Jeigu pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, priežiūros institucija turi teisę uždrausti platinti investicinius vienetus arba akcijas.

11. Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

 

125 straipsnis.      Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo tvarka

KEISTA:

2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-801 (nuo 2021 12 29)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27379)

 

1. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigto šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje gali būti nutrauktas tik šio subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai pranešus jam apie šio kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl atitinkamo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, įskaitant, jeigu taikoma, atskirų klasių ir (arba) serijų investicinius vienetus ar akcijas, platinimo nutraukimo Lietuvos Respublikoje bei kitų būtinų pateikti dokumentų perdavimą priežiūros institucijai ir kai įvykdomos visos šios sąlygos:

1) pateikiamas išsamus pasiūlymas, netaikant jokių mokesčių ar atskaitymų, išpirkti visus tokius investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos turi investuotojai Lietuvos Respublikoje. Šis pasiūlymas turi būti viešai skelbiamas investuotojui pateiktuose kolektyvinio investavimo subjekto dokumentuose nurodytoje interneto svetainėje bent 30 darbo dienų iki platinimo nutraukimo dienos ir pateikiamas tiesiogiai arba per finansinius tarpininkus individualiai kiekvienam investuotojui, kurio tapatybė yra žinoma, Lietuvos Respublikoje;

2) ketinimas nutraukti tokių investicinių vienetų ar akcijų platinimą Lietuvos Respublikoje paskelbiamas investuotojui pateiktuose kolektyvinio investavimo subjekto dokumentuose nurodytoje interneto svetainėje arba raštu pranešama kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų turinčiam Lietuvos Respublikos investuotojui;

3) visi susitarimai su finansų tarpininkais ar įgaliotais asmenimis pakeičiami arba nutraukiami nuo investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo dienos, siekiant užtikrinti, kad nebūtų naujų ar tolesnių tiesioginių ar netiesioginių investicinių vienetų ar akcijų, nurodytų šioje dalyje nurodytame pranešime, siūlymų.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytuose pranešimuose investuotojams nurodomi investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo padariniai esamiems kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams, jeigu jie nepasinaudos galimybe pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas.

3. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pateikiama lietuvių kalba. Nuo investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo dienos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė neteikia jokių naujų ar tolesnių tiesioginių ar netiesioginių savo investicinių vienetų ar akcijų, kurių platinimas nutrauktas, siūlymų Lietuvos Respublikoje ir joje jų neplatina.

4. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė privalo vykdyti šio įstatymo 85 straipsnyje ir II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytą pareigą skelbti ir teikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą investuotojams Lietuvos Respublikoje, kurie nepasinaudojo galimybe pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas. Šiai informacijai teikti valdymo įmonė gali naudoti visas elektronines ar kitas nuotolinio ryšio priemones, jeigu informacija ir tos ryšio priemonės prieinamos investuotojams šio įstatymo 126 straipsnio 2 dalyje nustatyta kalba.

5. Nuo informacijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, gavimo iš kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos dienos priežiūros institucija nereikalauja, kad atitinkama valdymo įmonė įrodytų, kad laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių investicinių vienetų ar akcijų platinimą, nuostatų, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1156 5 straipsnyje.

6. Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

 

126 straipsnis.     Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės skelbiama informacija

1. Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal savo buveinės valstybės narės teisės aktų reikalavimus turi pateikti investuotojams savo buveinės valstybėje narėje. Trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus pagal šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai investuotojams turi būti pateikiami laikantis šių reikalavimų:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka, nepažeidžiant šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio nuostatų;

2) pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti pateikiamas lietuvių kalba;

3) kita informacija ir dokumentai kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pasirinkimu turi būti pateikiami lietuvių ar anglų kalba.

3. Už šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų vertimo parengimą atsakinga kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, o jeigu valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto originalo kalba parengtos informacijos turinį.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.

5. Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo, pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).

6. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, gali nurodyti tokią pačią veiklos formą (investicinė bendrovė, investicinis fondas ar kita) kaip ir savo buveinės valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje.

7. Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

 

127 straipsnis.     Kitoje valstybėje narėje licencijuotų valdymo įmonių teisė valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą

1. Lietuvos Respublikoje įsteigtas suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas gali būti valdomas arba pavestas valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei tik tuo atveju, jeigu tokia valdymo įmonė laikosi šiame straipsnyje, taip pat šio įstatymo 119, 120, 125 ir