[S]prendžiant dėl valstybinės žemės pardavimo teisiškai reikšmingas gali būti ne tik pastato eksploatacijos, bet ir ketinimo naudoti pastatą pagal tiesioginę paskirtį faktas. Vis dėlto ketinimas naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį turi būti realus, o ne imituojamas: statinio bendraturtis, siekiantis įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį ne aukciono būdu, privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu – statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina turėti valstybinės žemės sklypą nuosavybės teise. Įrodinėjimo pareiga <...> tokio tipo ginčuose tenka asmeniui, norinčiam lengvatine tvarka įsigyti valstybinę žemę nuosavybės teise, o ne atvirkščiai – institucijai, priimančiai dėl to sprendimą. [V]ien teorinė galimybė eksploatuoti tokį statinį nėra pakankama, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio yra toks statinys, būtų parduodamas lengvatine tvarka. Galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka įgyjamas ketinant ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu esančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 31 punktas). [T]ais atvejais, kai statinys yra nusidėvėjęs ir savininkas jį siekia remontuoti ar rekonstruoti, tokie savininko veiksmai reiškia ketinimą statinį naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 39 punktas).