Esminės citatos iš aukščiausiųjų teismų išaiškinimų
1
44977 svarbiausios citatos iš LRKT, LAT civilinių, LVAT sprendimų
2
Ieškokite citatų įrašę žodžius, įstatymo straipsnį ar bylos kategoriją
3
Paspauskite ant citatos pavadinimo ir rasite panašias citatas
Teisės aiškinimo taisyklė
[P]agal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, atsiskaitymas tarp atstovo ir atstovaujamojo gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įstatyme nereikalaujama rašytinės atsiskaitymo formos, todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė <...>. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
 
Teisės aiškinimo taisyklė
[B]endroji draudiko pareiga elgtis apdairiai ir rūpestingai, nurodyta, kad siekdamas išvengti nuostolių draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos <...>. Konstatuotina, kad į šios pareigos turinį įeina ir draudiko pareiga įsitikinti, jog draudimo išmoka išmokama tinkamam subjektui, turinčiam reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos reikalavimo teisei pereiti (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
 
Teisės aiškinimo taisyklė
[T]eismų praktikoje pripažįstama galimybė kreditoriui dėl juridinio asmens prievolių pareikšti tiesioginį ieškinį tiek juridinio asmens dalyviui, tiek jo valdymo organo nariams (vadovui). Juridinio asmens dalyvio ir (ar) valdymo organo narių (vadovo) atsakomybė turi būti individualizuota, t. y. kiekvienas šių subjektų atsako už savo kompetencijai priskirtus veiksmus ar neveikimą; be to, kreditoriui pareiškus tiesioginį ieškinį, tiek juridinio asmens dalyviui, tiek valdymo organų nariams (vadovui) atsakomybė kyla už nesąžiningus, prieš konkretų juridinio asmens kreditorių nukreiptus veiksmus. Tiek juridinio asmens dalyvių, tiek valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė pagal tiesioginį kreditoriaus ieškinį yra subsidiarioji; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip subsidariosios atsakomybės sąlyga, teismo gali būti konstatuotas įvertinus faktines ginčo aplinkybes ir nebūtinai siejamas su juridinio asmens nemokumo procesu. Solidarioji juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo narių (vadovo) atsakomybė pagal tiesioginį kreditorius ieškinį galima, kai žala padaroma jų bendrais veiksmais.
 
Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
Dėkojame.
Pranešimas išsiųstas
Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
Atšaukti
Į pagalbos centrą >
Pagalba
Mobili ver.