Esminės citatos iš aukščiausiųjų teismų išaiškinimų
1
47082 svarbiausios citatos iš LRKT, LAT civilinių, LVAT sprendimų
2
Ieškokite citatų įrašę žodžius, įstatymo straipsnį ar bylos kategoriją
3
Paspauskite ant citatos pavadinimo ir rasite panašias citatas
Teisės aiškinimo taisyklė
Prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei ir veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje nurodytas nusikaltimas tik nustačius, jog veika priešinga žmogaus laisvei. Todėl kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti atitinkamo poveikio faktą nukentėjusiajam, siekiant suvaržyti jo laisvę. Toks poveikis gali būti padaromas bent vienu ar keliais iš BK 147 straipsnyje nurodytų alternatyvių būdų. Asmens laisvė kaip saugoma vertybė suprantama tiek kaip fizinė laisvė (galimybė judėti, pasirinkti buvimo vietą), tiek kaip valios laisvė (asmens gebėjimas nuspręsti ir veikti savarankiškai, pasirinkti savo elgesio variantą, rinktis iš keleto apsisprendimo ir veikimo alternatyvų). Asmens laisvės suvaržymas prekybos žmonėmis bylose gali būti susijęs tiek su visiška, tiek su daline kito žmogaus sprendimų ir veiksmų kontrole. Tokios kontrolės faktas yra pakankamas konstatuoti, kad buvo pažeista asmens laisvė. Kartu pažymėtina ir tai, kad nukentėjusio asmens sutikimas būti išnaudojamam nešalina baudžiamosios atsakomybės už prekybą žmonėmis. Toks sutikimas, duotas panaudojant prievartą, grasinimus, piktnaudžiaujant asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, panaudojant apgaulę, negali būti laikomas savanorišku.‏‏‎ ‏‏‎
 
Teisės aiškinimo taisyklė
<...> prekybą žmonėmis BK apibrėžia kaip sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, su kuriais kovojama tarptautiniu lygiu ir kurie yra įtraukti į tarptautinių organizuotų nusikaltimų sąrašą. Tai rodo šių nusikaltimų išskirtinį pavojingumą, kartu reikalauja ypatingo dėmesio atskleidžiant tokias veikas ir vertinant jų požymių pagrįstumą. Dėl BK 147 straipsnyje įtvirtintos sudėtingos prekybos žmonėmis objektyviųjų požymių struktūros, nustatančios daug alternatyvių veikų, poveikio būdų ir išnaudojimo formų, atsiranda sąlygos netinkamai taikyti šią normą ir pernelyg išplėsti jos taikymo sritį. Todėl, atsižvelgdami į šio straipsnio svarbą, ginamas vertybes ir paskirtį, teismai turėtų itin atsakingai įvertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, motyvuotai pagrįsti savo išvadas dėl šio straipsnio taikymo ir nustatyti pagrįstas taikymo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-719/2020, 2K-7-104-719/2021).‏‏‎ ‏‏‎
 
Teisės aiškinimo taisyklė
Bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022).‏‏‎ ‏‏‎
 
Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
Dėkojame.
Pranešimas išsiųstas
Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
Atšaukti
Į pagalbos centrą >
Pagalba
Mobili ver.