Kvalifikuojant veiką pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), kuris padarytas paprastai kaltininkui pažeidžiant draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (išdėstytas ar neišdėstytas norminiame teisės akte), kitaip tariant, kuris pažeidžia visuotinai žinomus reikalavimus žmogui elgtis tam tikru būdu arba taip nesielgti; 2) kilusius žalingus padarinius – sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą; 3) tai, kad kaltininko veika (veikimas ar neveikimas) buvo nukentėjusiojo sunkaus sužalojimo ar susargdinimo priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus sunkaus sužalojimo ar susargdinimo, kad tai įvyko dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis).

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Aptariama asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai teismo pripažįstama tokiais atvejais, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-49-976/2020, 2K-181-788/2021).