2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.
2. Bendruomeninių organizacijų plėtros politika – kryptinga veikla, kuria apibrėžiamos bendruomeninių organizacijų veikimo sąlygos, skatinama šių organizacijų plėtra šalyje bei užtikrinamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas su bendruomeninėmis organizacijomis stiprinant pilietinę visuomenę, gyvenamųjų vietovių bendruomenių narių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą.
3. Gyvenamosios vietovės bendruomenė – savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.).
4. Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba – visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali patariamoji institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sudaroma lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų, įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos ir nacionalinės skėtinės bendruomeninės organizacijos deleguotų atstovų.
5. Nacionalinė skėtinė bendruomeninė organizacija – asociacija, vienijanti daugiau kaip pusę Lietuvos Respublikoje veikiančių bendruomeninių organizacijų.
6. Savivaldybės bendruomeninių organizacijų taryba – visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali patariamoji institucija, nustatyta tvarka sudaroma iš savivaldybės institucijų ir įstaigų bei bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų laikantis pariteto principo.