Esminės citatos iš aukščiausiųjų teismų išaiškinimų
1
45303 svarbiausios citatos iš LRKT, LAT civilinių, LVAT sprendimų
2
Ieškokite citatų įrašę žodžius, įstatymo straipsnį ar bylos kategoriją
3
Paspauskite ant citatos pavadinimo ir rasite panašias citatas
Teisės aiškinimo taisyklė
<...>[A]tsižvelgiant į tai, kad byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas ir ginčas susijęs su Jungtine Karalyste, taip pat į tai, kad procesas šioje byloje pradėtas (2023 m. kovo 30 d.) pasibaigus pirmiau nurodytam pereinamajam laikotarpiui, pripažintina, kad ieškovės reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo jurisdikcijos klausimas teisingai teismų spręstas vadovaujantis 2007 m. Hagos konvencijos (kaip taikytinos tarptautinėms byloms, kuriose dalyvauja ES valstybė narė ir ES nepriklausanti valstybė, kuri yra 2007 m. Hagos konvencijos susitariančioji valstybė), o ne Reglamento Nr. 4/2009 (tiesiogiai taikytino tarpvalstybinėms išlaikymo byloms, kuriose dalyvauja ES valstybės narės) nuostatomis (Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalis).
 
Teisės aiškinimo taisyklė
<...>[P]agrindiniai kriterijai, pagal ESTT išaiškinimus, leidžiantys atriboti darbo laiką ir poilsio laiką, yra darbuotojui taikomų apribojimų (vietos ir laiko) intensyvumas, t. y. pareiga būti darbdavio nurodytoje vietoje, neatsižvelgiant į tai, ar ji sutampa su darbuotojo gyvenamąja vieta, bei darbuotojui taikomų apribojimų turinys – jų poveikio asmeniniams ir socialiniams interesams stiprumas. Nustatant apribojimų poveikio stiprumą įvertintinas terminas, per kurį budintis darbuotojas turi imtis darbo (vykdyti pagrindinę (tiesioginę) darbo funkciją). Kiti kriterijai yra fakultatyvūs ir taikytini esant poreikiui, kurį lemia konkrečios bylos faktinės aplinkybės (situacija).
 
Teisės aiškinimo taisyklė
DK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas įtvirtina, jog į darbo laiką įtraukiamas, be kitų laikotarpių, budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka. Sisteminis ir lingvistinis DK 118 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad pasyviojo budėjimo, kaip ir aktyviojo budėjimo, laikas vertinamas kaip darbo laikas (šias budėjimo rūšis reglamentuojančiose normose, be kita ko, vartojant ir vienodas – darbo dienos – sąvokas), o pasyviojo budėjimo namie atveju įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad šios rūšies budėjimo laikas nelaikomas darbo laiku (be to, vartojama poilsio laiko sąvoka), išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. DK 118 straipsnio 4 dalyje nustatytos darbo apmokėjimo už budėjimą namie sąlygos, kai darbuotojui užtikrinamas priemokos mokėjimas už tam tikrą prieinamumą darbdaviui ir mokėjimas tik už faktiškai atliktus veiksmus kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, taip pat suponuoja, kad budėjimas namie iš principo laikytinas darbuotojo poilsio laiku. <...> Pažymėtina, kad nors DK 118 straipsnio 4 dalis nurodo budėjimo namie sąvoką, vis dėlto šioje dalyje vartojama sąvoka „namie“ nelaikytina skiriamuoju DK 118 straipsnio 2 ir 4 dalyse reglamentuojamų budėjimo rūšių bruožu. DK 118 straipsnio 2 dalies atveju darbdavio nurodyta vieta, kurioje darbuotojas privalo būti, taip pat gali sutapti su jo gyvenamąja vieta. Todėl jei šalys darbo sutartyje įvardija budėjimą namie, tačiau nustato tokį apribojimų intensyvumą, kuris būdingas darbo, bet ne poilsio laikui, toks budėjimas namie negalės būti kvalifikuojamas kaip poilsio laikas ir jam negalės būti taikoma DK 118 straipsnio 4 dalies norma.
 
Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
Dėkojame.
Pranešimas išsiųstas
Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
Atšaukti
Į pagalbos centrą >
Pagalba
Mobili ver.